VAGYSTĖ! O GAL KERŠTAS?

Jauno klaipėdiečio pranešimas apie piniginės vagystę tapo neįprastu ikiteisminiu tyrimu. Įtarimai krito ant ukrainiečių įmonės, renovuojančios daugiabutį gyvenamąjį namą, darbininkų. Užsieniečiai norėtų nusiplauti purviną dėmę, o su renovacija susiję lietuviai mano, jog incidentas tėra gyventojo kerštas.

Bedė pirštu į ukrainiečius

Birželio 15 d. policijai pranešta apie vagystę iš buto Baltijos prospekto 87-ajame name.

Pareiškėjas nurodė, kad dingo jo piniginė su 275 eurais, banko kortele, vairuotojo pažymėjimu bei asmens dokumentu.

Atskubėję įvykio fiksuoti pareigūnai apklausė nukentėjusįjį. Jaunas vyras paaiškino, kad jo piniginė gulėjo įprastoje vietoje, koridoriuje ant lentynos.

Tądien bute lankėsi nemažai žmonių, mat namas yra renovuojamas.

"Buvo atėję keli ukrainiečiai darbininkai, lietuvis darbų vadovas, namą administruojančios įmonės darbuotoja. Piniginės pasigedau, kai visi išėjo. Nežinau, kuris susigundė. Jeigu tai būtų mūsų vietinis vagis, veikiausiai pinigus būtų pasiėmęs, o tuščią piniginę su dokumentais išmetęs. Jie taip ir neatsirado iki šiol. Jų man labiausiai ir gaila", – kalbėjo nukentėjusysis.

Vyras įtarimus apie galimus kaltininkus išsakė ir policininkams.

Beje, jis pats kalbino bute buvusius darbininkus, plekšnojo per jų kišenes ir įsitikino, kad vyrai jo piniginės neturėjo.

Praėjusią savaitę policininkai apklausė bute tądien buvusius asmenis. Kiekvienas turėjo detaliai paaiškinti, ką veikė, ar matė piniginę, apibūdinti situaciją ir papasakoti apie savo įtarimus.

Sumos nesutapo?

Tarp apklaustųjų buvo ir įmonės "Mano būstas" renovacijos projekto vadovė Asta Kergaudienė. Moteris prisiminė, kad buto durys nebuvo užrakintos, viduje buvo šeimininkai – jaunas vyras ir moteris.

"Jokių asmeninių daiktų nemačiau. Mes iškart nuėjome į virtuvę aiškintis iškilusios problemos. Gyventojai iš aukščiau esančio buto žemyn besidriekiančius vamzdžius buvo aptaisę gipso kartono plokštėmis. Jų nebuvo matyti, tad, keičiant vamzdyną, iškilo problema. Buto šeimininkai konfliktavo su rangovais, nenorėjo leisti pjauti didesnės skylės, todėl pasikvietė mane. Gyventojas aiškino, kad kažkokiame kitame name, bene pas jo draugą, rangovai išpjovė mažutę skylutę ir darbus atliko. O čia pareikalavo pjauti kur kas didesnę skylę", – apie įsimintiną dieną pasakojo A.Kergaudienė.

Moteris prisiminė, jog tada, kai buvo pasiektas susitarimas, kad šeimininkai leis padidinti skylę sienoje, darbininkai ir statybos darbų vadovas išėjo, o šeimininkai liko kalbėtis su A.Kergaudiene.

Po to moteris išėjo, o netrukus sulaukė buto savininkės skambučio telefonu. Ji pranešė, kad iš buto dingo piniginė, ir paminėjo, kad joje buvo 300 eurų.

"Mane stebina tai, kad telefonu sakė ne tą sumą, kurią gyventojai nurodė policijai. Kiek žinau, pareiškime teigiama, kad pavogtoje piniginėje buvo 275 eurai", – prasitarė A.Kergaudienė.

Tikrintojai – vienas po kito

"Viskas prasidėjo nuo konflikto dėl pernelyg mažos skylės gipso kartono plokštėje. Darbininkai pabandė, bet jiems nepasisekė, nulūžo grąžtas ir jie paprašė padaryti didesnę skylę, kitaip negalėjo atlikti darbo. Tada buto šeimininkas neva pagrasino, bet labai nekonkrečiai. Aš nesuprantu lietuviškai, o jis vos vos supranta rusiškai. Policininkai apklausė mūsų žmones, jie paaiškino, kad piniginės nematė ir neėmė, – prisiminė prieš pusę mėnesio buvusius įvykius Kijeve registruotos įmonės "Budinvest – Kyiv" filialo vadovas Vladimiras Strižakas.

Nors darbininkai nebuvo pagauti su įkalčiais, įmonės vadovas norėjo išspręsti konfliktą ir pasiūlė pats savo pinigais atlyginti gyventojui patirtą žalą.

Tačiau jis norėjo gauti nukentėjusiojo raštelį, kad šis neturi įmonės darbuotojams jokių pretenzijų.

Abejoju, kad vogtų tokią sumą rizikuodami galimybe čia būti ir dirbti.

"Apie tai kalbėjau ne su pačiu gyventoju, o su policininku. Mano situacija kebli. Jei darbuotojai įtariami nusikaltimu, tai gal turiu samdyti apsaugą? Mūsų žmonės dirbo ir V.Berbomo gatvėje, ten gyventojai mums net palikdavo raktus. Neturėjome jokių nusiskundimų. Aš savo žmonėmis pasitikiu. Jie gerai uždirba, kiekvienas gauna ne mažiau kaip tūkstantį eurų, todėl abejoju, kad vogtų tokią sumą rizikuodami galimybe čia būti ir dirbti, – svarstė V.Strižakas. – Visu 100 procentų negalime garantuoti net už save. Būtų visiškai normalu, kad įsileisdami į namus svetimus žmones šeimininkai vertybių atvirai nepaliktų. Mano supratimu, visi prarasti dokumentai nesunkiai atkuriami", – kalbėjo V.Strižakas.

Statybos darbų vadovas Arūnas Rauba minėjo, kad tarp namą renovuojančių vyrų yra turinčių aukštąjį išsilavinimą, o vienas ilgą laiką dirbo tardytoju, tad jais visiškai pasitiki ir viešai mestus įtarimus vertina kaip norą atkeršyti už reikalavimą sugadinti aplink vamzdžius padarytą apdailą.

Įtarimus, kad ukrainiečiams keršijama sustiprino sutapimas, kad kitą dieną po incidento įmonės darbą tikrino Statybos inspekcija, o dar po dienos – Darbo inspekcija.

Gynybai – gyventojų parašai

Po užgriuvusių kaltinimų ir patikrinimų V.Strižakas nuvažiavo pasikalbėti su darbus užsakiusios bendrovės "Mano būstas" atstovais.

"Pasakiau, kad mes taip dirbti negalime. Esame įtarinėjami, gyventojai nuolat vaikšto į mus atkišę telefonus, filmuoja. Esame susitarę, kad ketvirtadieniais susirenkame ir išsakome vieni kitiems pretenzijas. Gyventojai gali pasakyti viską, kas jiems rūpi. Bet tegu netrukdo mums dirbti. Jeigu kas padaryta ne taip, ištaisysime, jei kyla neaiškumų, išsiaiškinsime. Bet netrukdykime vieni kitiems", – kalbėjo įmonės filialo vadovas.

Netrukdykime vieni kitiems.

Jis įsitikinęs, kad ukrainiečiai negalėjo apvogti klaipėdiečio.

Pats vadovas ne kartą lankėsi darbininkų būstuose ir esą įsitikino, kad jie negirtauja, gyvena tvarkingai.

V.Strižakas svarstė, kad buto šeimininkas galėjo pats kur nors pamesti piniginę.

Darbų vadovas aplankė daugumą namo gyventojų ir surinko parašus po tekstu, kuriame teigiama, kad jie nesutinka su ukrainiečiams mestais kaltinimais.

Esą jie yra aukštos moralės, didelės vidinės kultūros, savo srities specialistai.

"Atlikdami renovacijos darbus tiek namo išorėje – balkonuose, tiek viduje – mūsų butuose, elgėsi mandagiai, paslaugiai", – teigiama gyventojų pasirašytame rašte.

Tame pat dokumente teigiama, kad piniginę praradęs kaimynas galėjo ją pasidėti kitur ir apie tai pamiršti.

Gyventojai pasirašė po tekstu, kuriame teigiama, kad pro neužrakintas duris galėjo užeiti asocialūs asmenys.

Todėl kiekvienas turįs pats užtikrinti savo vertybių apsaugą.

Tuo pačiu raštu prašyta tęsti pradėtus renovacijos darbus, mat po pranešimo apie vagystę jie buvo sustoję.

Keblumai – nuo pradžios

"Kai vyksta renovacija, gyventojai visada būna viskuo nepatenkinti. Kyla visokių konfliktų. Tuo atveju reikėjo pjauti kur kas didesnę skylę nei buvo išpjovę šeimininkai. Ir nenuostabu, kad jie pyko, nes gyventojams tai – nuostolinga. Reikės keisti plokštę, samdyti meistrus, kainuos dar ir medžiagos. Gali būti, kad visam tam prireiks apie 300 eurų. Nežinau, ar tai galėjo būti skundo argumentas, bet bandau svarstyti. Tokios situacijos, kad įtarimai įvykdžius nusikaltimą kristų ant namo renovaciją atliekančių darbininkų, anksčiau nėra buvę", – tikino A.Kergaudienė.

Renovacijos projekto vadovė atviravo, kad kai kurie Baltijos pr. 87 namo gyventojai yra nepatenkinti, kad dirba ne lietuviai, o ukrainiečiai.

Tačiau konkursą laimėjo ši įmonė, o vėlintasi pradėti darbus dėl pačių gyventojų skolų, todėl bankas nenorėjęs suteikti paskolos.

"Gyventojai viskuo nepatenkinti, kvietėsi ir statybos inspekciją, ir darbų saugą, skambina į savivaldybę, ministeriją. Kiekvieną kartą susirinkimų metu vis kažkas jiems netinka", – sunkumais dalijosi renovacijos projekto vadovė.

Kad ir ką kas sakytų ar svarstytų sąmokslo teorijas, piniginę praradęs vyras įsitikinęs, kad vagystė buvo įvykdyta tuo metu, kai jo bute buvo daug svetimų žmonių.

Žmogus numotų ranka į prarastus pinigus, tačiau dingę dokumentai jam kelia nemažai keblumų. Per daugiau nei porą savaičių nuo įvykio jie taip ir nebuvo rasti.

Tyrimą atliekantys pareigūnai detalių neatskleidė, tačiau prasitarė, kad jis gali trukti pusmetį ar net metus ir baigtis be rezultato.