Laivininkystės kompanija „Lietuvos Baltijos Lloydas“ buvo pati sėkmingiausia bendrovė trumpame Lietuvos jūrinio laivyno kūrimo tarpsnyje.

Akcijos ir valdytojai

Laivininkystės ir ekspedicijos akcinė bendrovė „Lietuvos Baltijos Lloydas“ įkurta 1936 m. lapkričio 21 d. Jos pagrindinis kapitalas siekė 2 mln. litų.

Bendrovės įkūrimą paskatino ir politinės aplinkybės: pablogėję santykiai su Vokietija.

Jos valdybos pirmininku nuo pat pradžių tapo žinomas to meto Kauno verslininkas, transportininkas, jūrininkas Viktoras Rėklaitis. Vicepirmininku tapo 1928–1934 m. Žemės ūkio rūmams, o nuo 1934 m. AB „Maistas“ vadovavęs Jonas Tallat-Kelpša. Į valdybą taip pat buvo įtrauktas vienas iš „Pienocentro“ steigėjų ir jos vadovų Jonas Glemža.

Bendrovės valdyboje buvo ir Jokūbas Sližys, kuris įvardintas ir kaip buvęs šios bendrovės generalinis direktorius.

Valdyboje taip pat buvo ir šios bendrovės priežiūros tarybai vadovavo buvęs Lietuvos kariuomenės tiekimų viršininkas Vladas Grudzinskas. Išėjęs į atsargą, jis nuo 1928 m. dirbo naujai įsteigtame „Maisto“ padalinyje Klaipėdoje. Vėliau kurį laiką netgi buvo „Lietuvos Baltijos Lloydo“ Kaune direktoriumi.

Papildomai į valdybą paskirti S. Rusteika, „Lietūkio“ atstovas V. Meilus ir Finansų ministerijos atstovas A. Danta.

„Lietuvos Baltijos Lloydas“ faktiškai buvo Lietuvos valstybinė bendrovė, nes ją įkūrė to meto bendrovės „Maistas“, „Lietūkis“, „Pienocentras“, kuriose akcijų paketas priklausė valstybei.

Pavyzdžiui „Maistas“, kuriant „Lietuvos Baltijos Lloydą“, į ją buvo įnešęs tris savo garlaivius „Maistas“, „Utena“, „Kretinga“.

Akcinėje bendrovėje „Lietuvos Baltijos Lloydas“ dalį akcijų buvo įsigijusi ir tuometinė Lietuvos finansų ministerija.

Panašumas: laivas „Marijampolė“ asocijuojasi su „Lietuvos Baltijos Lloydo“ valdybos pirmininku V. Rėklaičiu, kuris buvo kilęs iš Marijampolės. / Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Vyko sėkminga plėtra

Vos tik įkurta „Lietuvos Baltijos Lloydo“ bendrovė 1936 m. gruodį nupirko tuo metu trečią pagal apyvartą Baltijos transporto bendrovę Klaipėdoje. Taip „Lietuvos Baltijos Lloydas“ Klaipėdoje perėmė laivų maklerystės, frachtavimo ir ekspedijavimo darbus.

„Lietuvos Baltijos Lloydo“ bendrovė kasmet didino savo jūrų laivyną – pirko vis didesnio tonažo laivus. 1937 m. buvo nupirkti garlaiviai „Marijampolė“ ir „Šiauliai“ (po 939 BRT), 1938 m. (pardavus garlaivį „Maistas“) – „Kaunas“ (1521 BRT) ir „Panevėžys“ (1607 BRT), 1940 m. kovą – „Trakai“ (1255 BRT).

Paraleliai buvo kuriamas ir mažosios laivininkystės verslas. Nemune ji turėjo didelį savo ir nuomojamų baidokų laivyną, transporto agentūrų visoje Lietuvoje ir užsienio uostuose, statė vilkikus ir baidokus Šančiuose ir Kriūkuose.

1939 m. rugsėjį „Lietuvos Baltijos Lloydas“ iš viso turėjo 7 jūrinius laivus ir 42 Nemuno baidokus (dar 22 nuomojo). Taip pat ji turėjo po kelis tiek upinius, tiek jūrinius vilkikus, taip pat laivą-dirbtuves.

„Lietuvos Baltijos Lloydo“ centrinė būstinė buvo Kaune. 1939–1940 m. vyko sparti plėtra. Buvo įsteigtos Kretingos, Šiaulių, Joniškio, Mažeikių, Virbalio, Vilniaus, Obelių, Turmanto, Kenos agentūros.

Bendrovė plėtė savo tinklą ne tik Europos, bet ir JAV uostuose. Ji siūlė krovinius pristatyti ne tik iš uosto į uostą, bet ir iki kliento durų. Kai 1939 m. kovą Lietuva neteko Klaipėdos uosto „Lietuvos Baltijos Lloydo“, veikla nesustojo. Visi jos laivai buvo perregistruoti į Šventosios uostą.

Pokytis: laivo „Utena“, kuri buvo gauta iš „Maisto“, įgula apie 1939 m., kai laivas, netekus Klaipėdos uosto, jau buvo perregistruotas Šventojoje. / Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Sovietų išporceliuotas laivynas

1940 m. „Lietuvos Baltijos Lloydo“ ir Baltijos transporto bendrovėje dirbo apie 1 200 jūrininkų. Šios bendrovės laivuose praktiką atlikdavo vis daugiau lietuvių, kurie siekė tapti laivavedžiais ir laivų mechanikais. Jau 1939 m. „Lietuvos Baltijos Lloydo“ laivų kapitonų ir šturmanų vietas bei didelę dalį įgulų narių sudarė lietuviai.

„Lietuvos Baltijos Lloydas“ turėjo ir laivus šaldytuvus, kurie plukdė „Maisto“ ir „Pienocentro“ krovinius linijose į Hulį, Roterdamą ir Antverpeną. Dalis laivų, naudoti trampinėje laivyboje, gabeno į Klaipėdą anglį, trąšas „Lietūkiui“, kitus krovinius.

„Lietuvos Baltijos Lloydo“ bendrovė turėjo verslo plėtros planų, tačiau juos nutraukė 1939 m. rugsėjo 1 d. prasidėjęs II pasaulinis karas, kai nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją.

Nesaugu tapo laivams plaukioti Baltijos jūroje ir kituose Europos vandenyse. 1939 m. lapkritį nuskendo garlaiviai „Kaunas“ ir „Panevėžys“.

1940 m. vasarą, kai į Lietuvą įžengė sovietų kariuomenė, nauja valdžia privačias bendroves nacionalizavo. Po priekalu pateko ir „Lietuvos Baltijos Lloydas“ bei jos laivynas.

Keturi jūriniai laivai buvo perduoti tada įkurtai Tarybų Latvijos jūrų laivininkystei, į laivus paskirti komisarai, pakeistos vėliavos. Iki karo tarp SSRS ir Vokietijos pradžios garlaiviai „Kretinga“ ir „Utena“ plaukiojo su Lietuvos maisto produktais iš Latvijos uostų į Leningradą, „Šiauliai“ ir „Marijampolė“ gabeno sovietų grūdus, medieną ir kt., į Ščeciną iš Vokietijos plukdė mašinų pramonės produkciją, cementą ir kt. Karo pradžioje visi keturi laivai buvo nuskandinti.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.