Šis vasaros sezonas jau dabar vadinamas vykusiu. Nors birželį verslininkai ir nerimavo dėl atšiaurių orų, liepa kurortus užtvindė turistais, šoktelėjo ir apgyvendinimo kainos. Turizmą šiemet itin gaivino ir kruizinė laivyba. Vis dėlto šiąvasar buvo akivaizdu, kad sumažėjo atvykstančiųjų iš Rusijos.

Šis vasaros sezonas jau dabar vadinamas vykusiu. Nors birželį verslininkai ir nerimavo dėl atšiaurių orų, liepa kurortus užtvindė turistais, šoktelėjo ir apgyvendinimo kainos. Turizmą šiemet itin gaivino ir kruizinė laivyba. Vis dėlto šiąvasar buvo akivaizdu, kad sumažėjo atvykstančiųjų iš Rusijos.

Kainas kėlė karštis

Vasarai artėjant į pabaigą turizmo sektoriaus atstovai konstatuoja, jog šiųmetis sezonas buvo geras.
Pajūrio kurortus, kaip ir prognozuota, atrado baltarusiai, kaimyninių šalių keliautojai bei turistai iš Vakarų.

"Sezonas buvo tikrai geras, tačiau birželis visiškai nepateisino lūkesčių. Restoranai ir viešbučiai atvėrė duris, bet dėl prasto oro žmonių nebuvo, ir jie stovėjo pustuščiai", – konstatavo Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro "Agila" direktorė Neringa Gecevičiūtė.

Nuo liepos, kai į pajūrį atkeliavo rekordiniai karščiai, gerokai padaugėjo poilsiautojų iš visos Lietuvos bei kaimyninių užsienio valstybių.

Vasaros pradžioje dėl prastų orų ne juokais buvo sunerimusi ir Palanga. Tik atėjus karščio bangai, populiarųjį kurortą tiesiog užtvindė turistai.

Antrąjį vasaros mėnesį Nidoje laikėsi itin aukštos kainos – jos smarkiai šoktelėjo ne tik kavinėse, bet ir viešbučiuose.
Liepą para dviejų kambarių bute, esančiame centrinėje šio kurorto dalyje, kainavo apie 350 litų, o naktis dviviečiame viešbučio kambaryje poilsiautojų pinigines paplonino 250–500 litų.

Panašios kainos ir turistų gausa išsilaikė iki pat rugpjūčio vidurio.

Tuo metu kainos šoktelėjo ir Palangoje, tačiau specialistai tikina, jog taip būna kiekvienais metais. Už parą bute su visais patogumais Palangoje poilsiaujantieji mokėjo apie 250 , o viešbutyje – 300 litų.

Nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios kurorte rasti nakvynę buvo sunki užduotis.

"Tokia yra kainų politika, vienodos tendencijos būna kasmet. Pačiame vasaros įkarštyje kainos pakyla, vėliau leidžiasi, pigiau poilsiauti ir pavasarį ar vasaros pradžioje. Netikėto pakilimo šiemet nebuvo", – užtikrino Palangos turizmo centro direktoriaus pareigas laikinai einanti Egidija Smilingienė.

Orai – palankūs Klaipėdai

Nors kurortų atstovai pripažįsta, jog atšiaurus birželis baugino turizmo sektorių, tačiau Klaipėdoje oras atvykstantiesiems neturėjo didelės reikšmės.
Atvirkščiai – poilsiautojai vis dažniau savo kelionių maršrutus kreipė į uostamiestį.

"Klaipėda turi tokį pranašumą, kad prastu oru visi turistai važiuoja į Klaipėdą", – patikino R.Savickienė.

Pašnekovės teigimu, apsilankę aplinkiniuose kurortuose žmonės paprastai suka į Klaipėdą, nes čia gausu galimybių pramogauti bet kokiu oru.

Uostamiestyje ką veikti randa ir muziejų lankytojai, ir prekybos centruose pramogauti nevengiantys lietuviai bei užsieniečiai.

Plūdo baltarusiai

N.Gecevičiūtė pasakojo, jog šiemet turizmo sektorius aiškiai pajuto jau vykdomos Rusijos politikos padarinius.
Nors sezono pradžioje to ir nesitikėta, tačiau į Nidą šią vasarą atvyko daug daugiau turistų iš Baltarusijos.
Daugiau šios šalies turistų buvo ir Palangoje, tačiau tai nebuvo netikėtas reiškinys.

Dar sezono pradžioje buvo žinoma, jog daugelis Baltarusijos gyventojų dėl neramumų Ukrainoje Krymą iškeis į Lietuvos pajūrio kurortus.

"Klaipėda neplanavo, kad bus daugiau baltarusių, tačiau taip – šiemet tikrai sulaukėme daugiau rusakalbių turistų", – tendenciją patvirtino ir Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

Vis dėlto didžiąją dalį užsienio turistų šiemet mūsų mieste sudarė atvykėliai iš Vokietijos.

Daug poilsiautojų lankėsi iš Rusijos, Latvijos, Austrijos, buvo ir iš JAV, Kinijos bei Japonijos.

"Iš šių šalių ir anksčiau atvykdavo svečių, tačiau tai būdavo pavieniai žmonės, o šiemet sulaukta ir grupių", – pasakojo Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro "Agila" direktorė.

Turizmo sektoriaus atstovai tvirtina, kad šiemet pastebėtas ir kaimyninių ar netolimų šalių turistų aktyvėjimas.
Manoma, jog Palangoje daugiau latvių, lenkų, estų bei skandinavų pavyko pritraukti dėl dar sezono pradžioje pradėtų bendradarbiavimo projektų.

"Daug bendradarbiavome su Liepoja, keitėmės informacija, lankėmės vieni pas kitus. Taip pat vykdėme bendrą projektą su Klaipėda, Gargždais ir Kaliningrado turizmo centrais, todėl manome, kad tai prisidėjo prie kaimynų suaktyvėjimo", – neabejojo E.Smilingienė.

Mokestis srautų nesustabdė

Kaip ir kasmet, didžiausią Lietuvos kurortą aktyviai šturmavo ir patys lietuviai, jų netrūko ir Neringoje.
Nors šiemet buvo nuspręsta padidinti įvažiavimo į Neringą mokestį, tačiau automobiliais į kurortą atvyko dar daugiau poilsiautojų nei pernai.

Rinkliavą padidinti buvo nuspręsta tam, kad poilsiautojai aktyviau rinktųsi alternatyvias patekimo į kurortą priemones.

Nuo birželio 20 iki rugpjūčio 20 d. mokestis lengviesiems automobiliams, motociklams bei mopedams buvo dešimčia litų didesnis nei pernai – jis siekė 30 litų.

"Kad žmonės rinktųsi alternatyvias transporto priemones, mokestis turi būti žymiai didesnis", – konstatavo Neringos meras Darius Jasaitis.

Palyginus praėjusių ir šių metų vasaros mėnesius, jau matoma, kad į Neringą įvažiuojančių transporto priemonių padaugėjo 8–9 proc.

Pernai į Neringą įvažiavo apie 92 tūkst. transporto priemonių, o šiemet skaičius jau artėja prie 100 tūkst.
Ypač daug lietuvių į pajūrį traukė vasaros švenčių metu.
Tūkstantinės minios lankė Klaipėdos džiazo festivalį, Jūros šventę, pajūrio vasaros sezono atidarymo linksmybes kurortuose, koncertus "Benai, plaukiam į Nidą", o Thomo Manno festivalis atviliojo ir dideles vokiečių grupes.

"Nė neprasidėjus vasaros sezonui vokiečiai teiravosi, kada bus festivalis", – teigė N.Gecevičiūtė.

Sezonas tęsiasi

Baigiantis kalendorinei vasarai daugumoje pajūrio kurortų baigiasi ir darbymetis – lauko kavinės ir tik vasarą veikiantys viešbučiai ar pramogų organizatoriai stabdo veiklą.

Vis dėlto paskutinį vasaros savaitgalį kurortai dar laukia turistų, vėliau atvykstantieji lankysis tik Klaipėdoje.

"Sezoniškumas jaučiamas visame regione, bet kol kas sezonas dar nesibaigė. Turistų dar tikrai yra ir nemažai, dar keliauja grupės ir pavieniai turistai. Klaipėdoje turizmo sezonas baigsis kartu su kruizinės laivybos – spalio 3-iąją", – tvirtino Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė.

Jos teigimu, tokios kavinės, kurios atėjus šaltajam metų laikui sutrumpina darbo valandas ir klientų laukia tik savaitgaliais, pakeitimus planuoja tik nuo spalio.
Neringos ir Palangos turizmo centrų vadovės patvirtino, kad šiuo metu daugelis kurortų kavinių, naktinių klubų bei dalis viešbučių jau užveria duris, o spalį kurortuose jau bus visiškai ramu.

"Palangoje sezono mes neuždarome, tik atidarome. Jis atviras visus metus", – pridūrė E.Smilingienė.

Gelbėjo kruizai

Dar šių metų pradžioje buvo aišku, jog į uostamiestį rekordiškai daug turistų atplauks kruiziniais laivais.
Nors pajūrio kurortai tikina nejautę didesnės atvykėlių apgulties atplaukus laineriams, tačiau Klaipėdos turizmo sektoriuje buvo jaučiamas itin didelis pagyvėjimas.

"Sezonas yra labai geras ir apie 70 proc. yra daugiau turistų, palyginti su praėjusiais metais", – užtikrino R.Savickienė.

Direktorė pripažino, jog pratęsti šių metų turizmo sezoną gerokai padeda ir kruizinė laivyba. Dar pavasarį buvo žinoma, jog į Klaipėdos uostą atplauks rekordiškai daug – 65 laivai. Vėliau tris vizitus atšaukė, tačiau sezonas vis tiek tituluojamas gausiausiu.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus viršininkė Kristina Gontier informavo, jog jau tiksliai žinoma, kad šiųmečio kruizinės laivybos sezono metu uostamiestyje prisišvartuos 62 laivai.
Dauguma jų jau lankėsi Klaipėdoje, o iki spalio 3 d. užsuks dar šeši laivai.

Sezonas laikomas rekordiniu ne tik dėl daugybės atplaukiančių laivų, bet ir dėl itin gausaus jais atvykstančių turistų skaičiaus. Šiemet Klaipėdoje iš viso išsilaipins 50 tūkst. keliautojų.

"Tai, kad laivų mažiau, o keleivių labai daug, yra visiškai normalu. Šiuo metu statomi vis didesni laivai ir jais atplaukia daugiau keleivių", – tendenciją įvardijo K.Gontier.

Euras padės išlaidauti

Šiųmetis sezonas išsiskyrė ir tuo, kad į uostą įplaukė 7 nauji ir 30 didžiųjų laivų, kurių ilgis viršijo 198 metrus.
Iš minėtų naujų laivų keletas jau užsiregistravo kitų metų vizitui.

Pašnekovės teigimu, statistinis kruiziniu laivu atplaukiantis turistas mieste palieka 25–50 eurų, pusę šios sumos keliautojai išleidžia ekskursijoms, o likusius – pramogoms ir pirkiniams mieste.

Planuojama, kad Lietuvoje įvedus eurą turistai pinigus mūsų pajūryje žarstys laisviau. Tokia tendencija buvo pastebėta ir Rygos uoste.

Vis dėlto Rinkodaros skyriaus viršininkė pabrėžė, jog uostamiesčiui vertėtų dar aktyviau susitelkti gerinant turizmo infrastruktūrą bei ieškoti miesto išskirtinumo ženklų.

Optimistinės ir prognozės

Kruizinės laivybos atstovai artėjančius metus mato optimistiškai.

Jau šiomis dienomis norą kitąmet įplaukti į Klaipėdos uostą pareiškė 47 laivai, o registracija tęsis iki kitų metų vasario–kovo. Iš užsiregistravusių – 40 didžiųjų.

"Iš patirties galiu pasakyti, jog tai yra didelis skaičius. Tikimės, kad kitąmet bus dar daugiau laivų", – prognozavo Uosto direkcijos atstovė.

Dėl augančio atplaukiančių laivų skaičiaus tikimasi, kad artimoje ateityje Klaipėdos uostas taps didžiuoju, į kurį per metus įplauks bent 80 kruizinių laivų.

Pašnekovė patikino, jog didėjantis kruizinės laivybos populiarumas džiugina, tačiau kartu verčia pasitempti ir susimąstyti apie šios srities infrastruktūros gerinimą.
Pastebima, jog šiuo metu vis daugiau laivų, kurie rinkdavosi Rygos uostą, šturvalą suka Klaipėdos link ir aplenkia Latvijos sostinę.

Komentaras

Evalda Šiškauskienė

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė

Vasara buvo gera. Pastebimas užimtumo ir šiek tiek kainų kilimas. Vienintelė problema – Rusijos rinkos kritimas maždaug apie 30–40 proc. Labiausiai tai pajuto Palanga ir Druskininkai. Pokyčių dėl politinių procesų buvo. Prieš Lietuvą nukreipta propaganda jau duoda savo rezultatus. Pirmą pusmetį to dar labai nesijautė, bet vasarą tai pajautėme aiškiai. Mes matome pagal skaičius, kad važiuoja mažiau žmonių. Ta propaganda veikia tiesiogiai turistų pasirinkimą. Čia atvykę rusai klausia, ar nieko tokio, kad jie kalba rusiškai, ar jiems saugu eiti į naktinius barus. Gaila, nes tai buvo viena didžiausių mūsų rinkų. Reikėtų skirti biudžeto lėšų būtent turizmo rinkodarai. Vien iš ES skiriamų pinigų nepakanka, ypač įvykus nenumatytiems politiniams ar gamtiniams procesams. Bet koks politinis judesys turi ryškios įtakos. Dabar reikės ieškoti kitų rinkų ir orientuotis į Skandinaviją, didelis augimas pastebimas iš Italijos, Ispanijos, Latvijos. Į Lietuvą, kaip į saugią šalį, žiūri žydai.