VĖL SIEKIAMA LAISVESNIO KLAIPĖDOS PAJŪRIO

Iš naujo keliamas Seime nuolat stringantis klausimas dėl pajūrio juostos.

Varžo iniciatyvą

Siekiama, kad Klaipėdos miestas turėtų laisvesnį priėjimą prie jūros.

Šį klausimą iškėlė penki Seimo nariai, tarp jų ir klaipėdiečiai. Tai jau bene trečiasis Seimo narių bandymas šį tą daryti, kad pajūris būtų bent kiek labiau atveriamas viešoms iniciatyvoms jame kažką daryti.

Problemų yra tiek žemyninėje pajūrio dalyje ties Melnrage, Giruliais, tiek Kuršių nerijos dalyje. Miesto atžvilgiu nuolat pasigirsta kritika, kad jis netvarko Smiltynės. Bet ką nors joje daryti yra neįmanoma, nes iniciatyvas varžo Pajūrio juostos įstatymas.

Dėl to yra įstrigusi netgi uosto saugiai laivybai reikalingo bokšto statyba. Smiltynėje stringa ir itin svarbūs bendros paskirties miesto objektai.

Būtų naujos ribos

Iki šiol bet kokie bandymai keisti pajūrio juostos įstatymą atsimušdavo į Seimo teisės departamento teisininkų iškeltus argumentus.

Negelbėdavo ir tai, kad dar pernai Klaipėdoje lankęsis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis buvo žadėjęs, kad ne vieno, o kelių Seimo narių siūlymai dėl pajūrio juostos bus svarstomi ir išgirsti.

Šį kartą teikiamas itin supaprastintas pasiūlymas dėl pajūrio juostos įstatymo keitimo. Žemyninėje dalyje siūloma ne siauresnei kaip 100 metrų pajūrio juostai priskirti kopagūbrį, prieškopę, klifą ir paplūdimį nuo Latvijos sienos iki Klaipėdos miesto šiaurinės ribos. Iki šiol Pajūrio juosta driekėsi iki pat Klaipėdos uosto šiaurinio molo.

Dėl Kuršių nerijos siūloma numatyti, kad čia pajūrio juosta sutampa su Kuršių nerijos nacionalinio parko sausumos teritorija, išskyrus urbanizuotas teritorijas, ir šiam parkui priskirta Baltijos jūros akvatorija.

Taip pat siūloma, kad naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pajūrio juostoje statybą leidžiančius dokumentus išduotų savivaldybės administracijos direktorius, o ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kaip buvo iki šiol.

Nepadėtas taškas dėl uosto

Toks Pajūrio juostos įstatymo keitimo projekto teikimas Seimui yra logiškas.

Po rinkimų snaudulio šis klausimas keliamas dėl to, kad jis buvo įtrauktas tarp 17 dalykinių reikalavimų, kurie yra svarstomi Vyriausybėje dėl galimos išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros.

Praėjus rinkimų maratonui netrukus Vyriausybėje turėtų būti svarstomas Klaipėdos uosto bendrasis planas, kuriame yra numatyta maksimali Klaipėdos uosto plėtra, įskaitant ir išorinio uosto statybą.

Kur realiai galėtų būti statomas išorinis uostas bus numatyta ateityje tvirtinant Lietuvos generalinį planą ir analizuojant įvairias alternatyvas. Specialistų teigimu, vienintelė reali vieta statyti išorinį uostą yra ties Klaipėda.