Netolimoje ateityje Danijos ūkininkai gyvulius šers jūrų žvaigždėmis.

Šią savaitę Skivės mieste pradėtas statyti pirmasis pasaulyje šių vandens gražuolių fabrikas.

"Jūrų žvaigždės – puikus baltymų šaltinis gyvuliams", – teigė projekto vykdytojas Nielsas Jorgenas Madsenas, pasidžiaugęs, jog nebereikės baltymų importuoti iš Kinijos.

Pagal sumanymą, bestuburiai bus renkami fiorduose, po to džiovinami ir paverčiami pašaru.

Šia iniciatyva džiaugiasi ir fermeriai, auginantys midijas. Mat šiems moliuskams jūrų žvaigždės – labai skanios.

Iš arčiau

Jūrų žvaigždės būna nuo 2 cm iki metro dydžio. Jos turi 5 rankas, tačiau kai kurios rūšys – net iki 50. Nulaužtas ar nukąstas rankas dauguma jūrų žvaigždžių gali atsiauginti. Pasaulyje žinoma apie 1,5 tūkst. jūrų žvaigždžių rūšių.

Valgykime daugiau žuvų

Naujo mokslinio tyrimo rezultatai teikia optimizmo: valgydami žuvis ir vartodami žuvų taukus galima beveik perpus sumažinti tikimybę, kad venose susidarys kraujo krešulių.

Tiems, kurie valgė žuvų ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę ir vartojo žuvų taukus, tikimybė susirgti venų tromboembolija sumažėjo net 48 proc., palyginti su tais, kurie jų valgė vidutiniškai 1–2 kartus per savaitę ir nevartojo žuvų taukų.

2–3 kartus per savaitę, kiek reikėtų, žuvų – valgo tik vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų. Visi kiti valgo tik retsykiais arba nevalgo visai.

Linksmieji tirščiai

Žemėje išliko tik 6 dvikvėpių žuvų (Protopteridae) rūšys, iš kurių 4 yra aptinkamos Afrikoje. Kai vanduo upėse ir ežeruose išdžiūsta, afrikines dvikvėpes gelbsti jų turimi plaučiai. Šie padarai išsikasa minkštą purvo guolį ir miega jame iki kito lietingo sezono, kartais ilgiau nei metus. Tuo metu jos kvėpuoja oru, kuris patenka pro guolio viršų. Tada vietiniai žvejai vietoj meškerių ir tinklų į žvejybą nešasi kaplius ir kastuvus.