Kosminė arbatinuko kaina

Rusės apetitas pranoko net lietuvių verslininkų godumą.

Maskvos gyventoja Jevgenija Uspenskaja už pilvotą metalinį arbatinuką, pagamintą XX a. pradžioje, skelbime paprašė nei daug, nei mažai – 20 mln. rublių (pagal vakar dienos kursą – 292 423 eurų). Rusijos žiniasklaida tvirtina, kad už tokius pinigus Rusijos sostinėje galima nupirkti aštuonis kambarius po 20 kv. m.

Arbatinuko savininkė tokią kainą "užlaužė" dėl to, kad pirmasis indo šeimininkas buvo garsusis rašytojas Maksimas Gorkis.

Po to, kai pirkėju apsimetęs žurnalistas bandė apeliuoti, jog tokia kaina už geležinį, o ne briliantinį arbatinuką sveiku protu nesuvokiamai brangu, sulaukė replikos, jog jis visiškai nevertina rusų kultūros.

"Aš – ne savanaudė, o 20 milijonų – tai beveik veltui, – tvirtino moteris. – Šiaip jau tai ne kokio nors Amerikos prezidento, o tarybinės literatūros klasiko daiktas."

Žinovai juokiasi, net, jei toks ar panašus arbatinukas būtų priklausęs Leninui ir tai būtų neginčijamai įrodyta, jis tiek nekainuotų – būtų bent tris kartus pigesnis.

O J.Uspenskaja ieško pirkėjų neturėdama net jokio patvirtinimo, kad tame inde arbatą plikė M.Gorkis.

Įvertintas: anot specialistų, jei daiktas tikrai priklausė rašytojui, jo vertė 120 tūkst. rublių (1 754 eurai), ne daugiau.

Pažvelgus į istoriją

Kinijoje arbatinukai naudojami kelis tūkstančius metų. Seniausias iki šių laikų išlikęs arbatinukas tikriausiai yra esantis Honkongo "Flagstaff House" arbatos muziejuje. Jo pagaminimo metai – 1513-ieji.

Senieji arbatinukai, dabartiniu supratimu, yra maži, kadangi būdavo skirti vienam žmogui, o pagal senus papročius arbata būdavo geriama tiesiai iš arbatinuko kakliuko. Taip pat, vienu kartu plikant mažai arbatos, būdavo lengviau sukurti tinkamą skonį.

XVII a. iš Kinijos į Europą pradėjus vežti arbatą, kartu buvo importuoti ir porcelianiniai arbatinukai.