Švedijos mokslininkai po ilgai trukusio tyrimo paskelbė žinią: jei darbo dienomis mažai miegojote, miego stoką galite kompensuoti per poilsio dienas.

Profesorius Torbjornas Akerstedtas tokia drąsia rekomendacija pasidalijo po to, kai apklausė 43 tūkst. tautiečių apie jų vidutinę miego trukmę.

Pasirodo, labiausiai dėl miego stygiaus kenčia žmonės iki 65 metų. Pavyzdžiui, mokslininkai nustatė, kad tie piliečiai, kurie naktį miega penkias arba ne daugiau nei aštuonias valandas, turi didesnę riziką numirti. Anot T.Akerstedto, tokios sąsajos priežastys dar nežinomos. Kad rizika sumažėtų, mokslininkai kviečia žmones miegoti per išeigines dienas.

Nuovargis pavojingas vairuotojams

Besigalynėjantys su nuovargiu vairuotojai dažniau atsidaro langus ir pasigarsina muziką. Nustatyta, kad tai – pirmieji pavojaus signalai prieš užmiegant prie vairo. Vis dėlto šviežias oras ir garsiai kalbantis radijas retai padeda išlaikyti budrumą ilgesnį laiką.

Beveik penktadalis eismo įvykių atsitinka dėl prie vairo užmigusių vairuotojų kaltės. Apsnūdusių vairuotojų sukeltos avarijos dažniau pasibaigia mirtimi nei sukeltosios kitų priežasčių. Labiausiai prie vairo linkę užmigti vyrai iki 30 metų.

Dėl nuovargio prarandamas budrumas, pailgėja reakcijos trukmė. Pavargęs vairuotojas negali tinkamai įvertinti situacijos kelyje – eismo bei kitų aplinkybių, jis susikoncentruoja tik į patį vairavimo veiksmą.

Prie vairo praleistas laikas, stresas ir net paros metas taip pat turi įtakos dėmesingumui. Dauguma apsnūdusių vairuotojų sukeliamų eismo nelaimių įvyksta labai anksti ryte ir iškart po vidurdienio, todėl būtina įvertinti biologinio laikrodžio įtaką organizmui. Patartina neplanuoti tolimų kelionių naktį – nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto paprastai miegame, todėl sėsti prie vairo tuo metu – rizikinga.