Kaip skiriasi moterys ir vyrai, galima įsitikinti po diskusijos apie studentų krikštynas. Kone visos damos piktinosi linksma jaunimo atrakcija, kai pirmakursiams reikėjo ropomis pereiti per centrinę miesto gatvę. O "Kokteilį" skaitantys vyrai tarsi susitarę porino: "Nieko baisaus – studentų krikštynos ir turi būti panašios".

Antai Renaldas Daugėla pareiškė: "Visi esame "praėję" studentišką krikštą, ir nereikia taip skaudžiai reaguoti į tai."

Aktyviausiai krikštynų organizatorius gynė Gintautas.

"Labai geras naujų studenčiokų išbandymas, nereikia įžvelgti kokio nors pažeminimo, – krizeno jis. – Ir gera juoko dozė. Labai gerai sugalvota ir, manau, studentai tai ilgai prisimins. Ir ko piktintis? Trukdė kam gatvę pereiti? Na, žinoma, negali žmonės būti vienodi. Nebūkime kompleksuoti, pakvailiojant galima ir ant galvos gatvę pereiti – nieko baisaus. Aišku, geriau būtų, kad mamytės būtų pervedusios per gatvę vaikus-studentus už rankučių. Jei kas nesupranta, parodo savo sustabarėjimą. Tegul jaunimas taip pakvailioja, vis geriau nei su buteliais rankose ar plikomis šiknomis lakstytų."

Trečioje vietoje

"Kokteiliui" pasidomėjus, kam lietuviai nenuomotų būsto, studentų pozicija buvo gana aukšta – trečia.

Labiausiai butų savininkai vengtų raktus įduoti kitataučiams ir žmonėms, turintiems augintinį.

Ketvirta po studentų nemalonių nuomininkų kategorija – šeimos su mažamečiais vaikais.

Moksliukų bendrabutyje

Apsipyko du studentai, gyvenantys viename kambaryje.

– Neduok Dieve, jei tavo kojinės vėl nukris šiąnakt ir bildėdamos mane prižadins...

Iš studentų dienoraščio

Pirmadienis: "Norisi valgyti."

Antradienis: "Norisi valgyti."

Trečiadienis: "Norisi valgyti."

Ketvirtadienis: "Norisi valgyti."

Penktadienis: "Gavau stipendiją!"

Sekmadienis. "Nieko neatsimenu."

Pirmadienis: "Norisi valgyti."