AR Š. STEPUKONIS YRA SLEPIAMAS NUO VISUOMENĖS?

Lietuvą galimai pasisavintų milijonų mastais šokiravęs Šarūnas Stepukonis savaitgalį jau leido namuose, bet net pasibaigus suėmimui visuomenė jo taip ir nepamatė. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) įtariamasis išnyko kaip dūmas, pro galines duris, o FNTT direktorius Rolandas Kiškis aiškino, kad taip saugo Š. Stepukonio privatų gyvenimą. Nors toli gražu ne visi įtariamieji Lietuvoje taip globojami.

FNTT pavaldi Vidaus reikalų ministerijai.

„Aš dabar negalėčiau pakomentuoti teisėsaugos darbo, nes jie dirba pagal savo atitinkamus algoritmus. Ir viskas vyksta įstatymo nustatyta tvarka. Dabar svarbiausia išsiaiškinti visą situaciją ir atsakyti į klausimus“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Penktadienį, kai Š. Stepukonis turėjo būti išleistas, prie FNTT laukė būrys žiniasklaidos. Laukė kelias valandas, prie FNTT užsisakinėjo ir maisto, bet veltui, nes pareigūnai Š. Stepukonį išvedė per galines duris.

FNTT direktorius R. Kiškis sako, kad jo paties nebuvo, taip sugalvojo jo kolegos.

Anot FNTT direktoriaus, Š. Stepukonio nuo visuomenės neslepia, labiau gal saugo privatų asmens gyvenimą. Bėdos dėl to, kad jis išleistas per kitą įėjimą – nemato.  

Š. Stepukonis sulaikytas vasario 10 d. Apie tai visuomenė informuota po dviejų dienų, vasario 12-ąją. Teigta, kad Š. Stepukonis buvo išvykęs į Ukrainą. Po to buvo teigiama, kad į Lietuvą grįžo pats.

Vidaus reikalų ministrė, paklausta apie skaidrumą ir atvirumą visuomenei, ir kad visuomenės interesas būtų pamatyti grįžusį rezonansinį įtariamąjį, atsakė: „Manau, visuomenės interesas, kad visi tyrimai būtų atlikti maksimaliai skaidriai, kad visuomenė žinotų priežastis“.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Teismo posėdžiai, per kuriuos buvo sprendžiama dėl kardomųjų priemonių, vyko nuotoliu, todėl teisme Š. Stepukonio visuomenė irgi nepamatė, nors kai kurie kiti įtariamieji visuomenei būna parodomi.

„Tai prokurorų, kurie atsakingi už konkrečią bylą, sprendimas. Be abejo, kuomet dalyvauja ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, kitą kartą jos turi tam tikrų intencijų informuoti apie savo darbo rezultatus“, – kalbėjo advokatas Rolandas Tilindis.

Manau, visuomenės interesas, kad visi tyrimai būtų atlikti maksimaliai skaidriai, kad visuomenė žinotų priežastis.

Galinių durų taktika nėra nauja. Pavyzdžiui, kai neblaivią vairavusią televizijos laidų vedėją Editą Mildažytę policijos pareigūnai irgi išleido per vidinį kiemą, vėliau ji pasakojo, kad vengti objektyvų pamokė policininkai.

„Aš visai gal būčiau išėjusi pas tuos savo kolegas ir ką nors pasakiusi. Bet man patys pareigūnai sakė: „Žinai, mes tau pasakysime labai paprastai, jeigu byloje kokių nors įrodymų gali nebūti, tai jų ir nebūna. Arba jeigu ko nors nėra, tai to ir nėra. Tai jeigu tavo vaizdo ten nebus, tu tikrai dėl to nenukentėsi“, – anksčiau yra pasakojusi E. Mildažytė.