Kartais geriausias siužetas įtraukiančiam ir įspūdingam romanui yra tikri, nesuklastoti faktai. Būtent tokia yra ir Sofijos Tyzenhauzaitės gyvenimo istorija: gyvenusi XIX a., rašiusi istorinius romanus apie Lietuvą, ištekėjusi už prancūzų grafo, tačiau bejėgiškai pamilusi imperatorių Aleksandrą I-ąjį...

Istorinį romaną, kurį jo autorė Gina Viliūnė sukūrė remdamasi amžininkų memuarais, išleido leidykla „Alma littera“. Pasak autorės, nors romanas ir yra grožinis kūrinys, jame nupasakojami tikri įvykiai, o beveik visi pristatomi veikėjai – istorinės asmenybės, kurių centre atsiduria ir du garsiausi XIX amžiaus vyrai – imperatorius Napoleonas Bonapartas ir Aleksandras I.

Istorinio romano siužetas įsisuka, kai 1812-ųjų pavasarį, Rusijos karo su Prancūzija išvakarėse, susitinka du žmonės. Ji – devyniolikmetė Sofija Tyzenhauzaitė, geidžiamiausia Vilniaus nuotaka bei graži turtingo Lietuvos aristokrato, Rokiškio grafo Ignacijaus Tyzenhauzo dukra. Jis – Rusijos imperatorius Aleksandras I, trisdešimt penkerių žaviausias Europos monarchas, gražus ir elegantiškas, liūdna šypsena pavergiantis moterų širdis.

Tai, kas galėtų būti tiesiog graži bei liūdna XIX a. meilės istorija, tampa neįtikėtinu nuotykiu, nulemtu permainingų istorijos įvykių, o pagrindinių veikėjų gyvenimo kelias veda per Vilnių, Rokiškį, Platelius, Varšuvą, Paryžių, Sankt Peterburgą ar Šampanės provinciją Prancūzijoje. Pasak autorės, pagrindiniai romano veikėjai, jų jausmai bei išgyvenimai ir yra gražiausia pasakojimo dalis.

„Perskaičiau Sofijos Tyzenhauzaitės memuarus, pavadintus „Reminiscencijos“ ir ja susižavėjau. Suintrigavo faktas, kad ji rašė istorinius romanus apie Lietuvą. Ėmiau domėtis šia nepaprasta moterimi, ieškoti žinių apie ją amžininkų prisiminimuose, aplankiau dvarus, kuriuose ji gyveno. Sofija buvo graži, švelni, bet kartu tvirto charakterio, stipri moteris. O romano pavadinimas turi slaptą mintį – epochoje, kur santuokinė neištikimybė, skyrybos, partnerių keitimas buvo savotiškas aukštuomenės žaidimas, Sofija Tyzenhauzaitė liko ištikima savo jausmams, širdies balsui. Būti imperatoriaus meiluže – ypatingas statusas aukštuomenėje, tačiau Sofija ja tapo iš meilės“, – pasakoja G. Viliūnė.

Rašytojos teigimu, naujasis istorinis romanas turėtų sudominti tuos, kurie ieško tikrų, neišgalvotų meilės istorijų. Taip pat knyga gali patikti besidomintiems Lietuvos istorija ir smalsiems skaitytojams, kurie mėgsta nusikelti į kitas epochas, pasidairyti po XIX a. rūmų salonus, dvarus ir parkus.

„Be to, kad romane sutiksite du garsiausius XIX amžiaus vyrus – imperatorių Napoleoną Bonapartą ir Aleksandrą I, pažinties su skaitytojais laukia ir visas būrys istorinių asmenybių. Tarp jų – generolai Michailas Kutuzovas ir Leontijus Benigsenas, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Hjugas Marė. Skaitytojui atpažįstami turėtų pasirodyti ir Sofijos amžininkai: muzikas ir senatorius Mykolas Kleopas Oginskis su žmona Marija, VU profesorius daktaras Jozefas Frankas ir jo žmona, dainininkė Kristina bei daugybė kitų tuo laiku gyvenusių žmonių. Frankų ir Oginskių šeimos iš tiesų pažinojo ir bendravo su Tyzenhauzais, jų atsiminimuose yra pasakojimų apie tai“, – intriguoja G. Viliūnė.

Istorinio romano „Imperatoriaus meilužė“ autorė Gina Viliūnė jau daug metų domisi gimtojo Vilniaus ir Lietuvos istorija, veda ekskursijas, rašo straipsnius, yra knygos „Vilniaus šventovės“ (bendraautoris Raimondas Urbakavičius, 2012), istorinių romanų „Karūna be karaliaus“ (2012), „Vilniaus madona“ (2014), „Magdalė, smuklės merga“ (2016) autorė.