Olborge studiją turintis danas Mortenas Poulsenas rytais aplinkinėse pievose įrašinėja gamtos garsus, dienomis kuria interaktyvias muzikines kompozicijas be pradžios ir pabaigos, o vakarais neria į pačias muzikinio pasaulio gelmes. Tikrąja to žodžio prasme.

Nuosava įrašų kompanija „Outrovaert“, projektas „Dark Web“, paties kurti baterijomis maitinami sintezatoriai, daugiakanalės garso ir vaizdo instaliacijos, kompozicijos šiuolaikinio šokio pasirodymams, tradicinę koncertų sampratą laužančios performansų serijos DADADOIT, pasirodymai festivaliuose su pasaulyje plačiai nuskambėjusiu povandeniniu „Between Music“ projektu „Aquasonic“, kurį lapkričio pradžioje galėjo išvysti ir festivalio „Gaida“ lankytojai, – tai tik kelios veiklos, kurioms laiko randa niekaip nesustojantis, sau vis didesnius iššūkius keliantis ir, rodos, vien muzika alsuojantis danų menininkas.

– Save pristatai kaip kompozitorių, būgnininką ir garso architektą. Ar gali daugiau papasakoti apie savo veiklas? Kokie yra pagrindiniai projektai, su kuriais dirbi?

– Mane iš esmės domina garsas ir jo koreliacija su žmonėmis, tyrinėju šį klausimą pasitelkęs platų disciplinų, tokių kaip kompozicija, meniniai performansai, koncertai ir instaliacijos, diapazoną.

Nuo 2014-ųjų leidžiu muziką per savo įkurtą muzikos įrašų kompaniją „Outrovaert“, pavyzdžiui, internetinį projektą „Dark Web“.

Šiuo metu dirbu su projektais, kuriuos pristatysiu ateinančiais metais, – tai daugiakanalė kompozicija, skirta audiovizualinių koncertų serijai, kur garsas ir šviesa apsups auditoriją, taip pat lauko įrašų turas, kurio metu dokumentuosime Danijos dalies, kurioje gyvenu, garsus, vėliau šiuos garsus improvizuodami jungsime su klasikine ir elektroakustine muzika ir naudosime koncertuose; dirbu su programine įranga – naudoju fragmentus iš džiazo muzikos archyvų ir pan. Į daugelį dalykų žvelgiu pro meninę prizmę, nuolat vystau idėjas ir koncepcijas ateities darbams.

Iš šono pažvelgus, ne taip ir mažai (šypsosi).

– Kas yra „Dark Web“ ir kaip tai veikia?

– „Dark Web“ prasidėjo nuo mėginimų panaikinti laiko muzikoje ribas. Norėjau sukurti nesibaigiančią muziką, nors ir nesu savarankiškai besigeneruojančių muzikos algoritmų gerbėjas, nes jiems trūksta kompozitoriaus intencionalumo. Pasiektas rezultatas – itin ilga kompozicija, prie kurios ties bet kuriomis vietomis besijungiantys klausytojai panaikina tiek pradžią, tiek pabaigą.

„Dark Web“ gyvuoja nepriklausomai nuo kūrėjo ir klausytojo.

– Lapkričio pradžioje pasirodei festivalyje „Gaida“, po vandeniu grojai būgnais „Between Music“ projekte „Aquasonic“. Ar turėjai progą pamatyti kitus pasirodymus?

– Man buvo labai malonu pasirodyti Vilniuje su „Between Music“ projektu „Aquasonic“, deja, mūsų tvarkaraštis toks įtemptas, kad pažiūrėti kitų festivalio pasirodymų neturėjau laiko. Vis dėlto visai netikėtai atsidūriau danų grupės, kilusios iš mano gimtojo miesto, koncerte, kuris vyko kultūros bare „Kablys“ – tikrai šauni renginių vieta!

– Festivalio „Gaida“ programa siejama su mokslo ir muzikos sinteze bei aukštu meniniu lygiu. Šiais metais turėjome progą pamatyti tokius inovatyvius atlikėjus kaip „Sculpt“, Ryoji Ikeda ir kt. Vis dėlto „Aquasonic“ buvo vienas išskirtiniausių šių metų pasirodymų. Nacionaliniame dramos teatre matėme galutinį ilgai besitęsusių mokslinių ir muzikinių tyrinėjimų, kurie prasidėjo dar 2006 m., rezultatą. Pasaulinė „Aquasonic“ premjera įvyko 2016 m. Nyderlanduose. Kada tu pirmą kartą išgirdai apie šį projektą ir kada prie jo prisijungei?

– Prie grupės prisijungiau ir pirmą kartą į didįjį perkusijų akvariumą panirau 2015 m. Apie projektą pirmą kartą išgirdau keli mėnesiai iki pirmojo panirimo.

– Ar ilgai svarstei prieš priimdamas tokį iššūkį?

– Jei atvirai, nuo pat pradžių žiauriai norėjau prisijungti prie projekto, mane įkvėpė jų didžiulės ambicijos, o galimybė patyrinėti visiškai naują garsų pasaulį atitiko mano tuometes interesų sritis. Žinoma, tai absoliučiai skiriasi nuo grojimo būgnais virš vandens, bet mano smalsumas ir noras tyrinėti naujas garsų gelmes greitai nugalėjo nerimą keliančias mintis – kaip reikės groti po vandeniu sulaikius kvėpavimą?

– Manau sutiksi, kad po vandeniu grojantys muzikantai – ne kasdienis reginys. Kaip tokiam pasirodymui ruošiamasi?

– Bandymai ir paieškos truko ne vienus metus – viskas prasidėjo, kai kompozitorė ir kūrybinė direktorė Laila Skovmand pradėjo eksperimentuoti dainuodama vandens dubenyje, o dabar pasirodymą sudaro penki muzikantai, kiekvienas grojantis savame akvariume. Mes užsiimame joga, mus mokė ir profesionalūs giluminiai narai, jų patarimus ir kvėpavimo pratimus naudojame prieš kiekvieną pasirodymą. Prieš panirdamas į vandenį aš stengiuosi atsipalaiduoti, sulėtinti širdies ritmą – tai padeda ilgiau sulaikyti kvėpavimą. Mėgstu atlikti kelis jogos pratimus, kad pratampyčiau raumenis ir geriau jausčiau kūną.

– „Aquasonic“ kompozicijos festivalio „Gaida“ organizatorių apibūdinamos kaip šiurpiai melodingos ir galingai rezonuojančios. Kaip tu jas apibūdintum?Kaip ši muzika skamba tau?

„Aquasonic“ kuriama muzika yra išskirtinė – mes naudojame specialiai groti po vandeniu sukurtus muzikos instrumentus.

– „Aquasonic“ kuriama muzika yra išskirtinė – mes naudojame specialiai groti po vandeniu sukurtus muzikos instrumentus. Kai kurie jų net nefunkcionuoja ištraukti iš vandens, o vandenyje jų skleidžiami garsai gali būti visiškai skirtingi, priklausomai nuo to, kurioje akvariumo vietoje jie padėti, nuo temperatūros ir net nuo vandens tipo! Vanduo natūraliai skiriasi nuo oro, todėl taip sunku palyginti mūsų atliekamą muziką su kita. Labai įdomu praplėsti muzikos klasifikacijų ir etikečių ribas įgyvendinant naujas muzikines idėjas.

– Šio išskirtinio pasirodymo metu auditorija ritosi skirtingos emocijų bangos. Asmeniškai man kiekvienas iš muzikantų atrodė kaip amžiams įstrigęs savo mažoje povandeninėje visatoje ir beprotiškai vienišas. Ką tu jauti pasirodymo metu? Kokios emocijos ir mintys sukasi tavo galvoje?

– Likus kelioms minutėms iki mūsų pasirodymo, scenos technikas patraukia kopėčias, kuriomis mes įlipame į akvariumus. Patraukus kopėčias mane aplanko pats nuostabiausias jausmas, kad kelio atgal nebėra. Lygiai taip pat, kai nuo kosminio erdvėlaivio, prieš pat įjungiant variklius, patraukiamas kranas. Mes vienas kito nematome, galime tik girdėti vienas kitą per ausines. Nuo tos akimirkos vienintelis dalykas, ką gali padaryti, tai koncentruotis į kvėpavimą ir muziką, iki pat paskutinės išgirstos natos.

– Tu esi vienas iš dviejų „Aquasonic“ grojančių perkusininkų. Minėjai, kad grojant po vandeniu naudojami specialiai sukurti instrumentai, o kuo skiriasi grojimo technika? Kokie didžiausi tau, kaip perkusininkui, tenkantys iššūkiai?

– Judant per vandenį reikia daugiau jėgos nei judant ore, tad fiziškai tikrai nėra lengva, kai širdis pumpuoja, dar ir sulaikyti kvėpavimą. Vis dėlto daugiausia dėmesio skiriu stengdamasis suduoti vis į tą pačią būgno vietą ir išlaikyti pastovų tempą ties kiekvienu smūgiu. Atrodo akivaizdu, bet garsas drastiškai kinta net esant kelių centimetrų paklaidai ar tuomet, kai suduodu per būgną greičiau ar lėčiau nei pastarąjį kartą. Pamėgink išlaikyti tempą, kai esi atsipalaidavusi, o tada pamėgink išlaikyti tą patį tempą, kai tavo širdis smarkiai pumpuoja kraują, o plaučiams desperatiškai reikia deguonies! Ne taip paprasta.

– Kur ieškai įkvėpimo kurdamas muziką savo projektams?

– Mane inspiruoja mus supantys garsai. Kai buvau Nacionaliniame dramos teatre Vilniuje, mane žavėjo tai, kaip pagrindinėje salėje esantis mikrofonas perduoda garsus į kolonėles, esančias užkulisiuose ties lubomis. Nežinau, ar tai mikrofonas, ar kolonėlės, bet iš salės ateinantys garsai skambėjo kaip ne iš šio pasaulio. Kitais atvejais idėjas sužadina konceptualios mintys apie garsą ir muziką, kaip nutiko ir su „Dark Web“.

– Danija žinoma dėl savo muzikos mokyklų. Ką išskirtum šiuolaikiniame Danijos muzikos pasaulyje?

– Sudėtingas klausimas. Danijoje šiuo metu yra tiek daug muzikos, daugiau nei bet kada anksčiau, ir viskas taip lengvai pasiekiama, kad muzika pradedama vertinti daugiau dėl savo funkcionalumo nei kaip nuolat besivystanti meno šaka. Mane labai domina tai, kaip mes klausome muzikos. Man rodos, kad muzikos klausymo procesas šiais nuolat dėmesio reikalaujančių medijų laikais gana padrikas. Aš pats klausau plataus muzikos spektro, bet negalėčiau ko nors išskirti.

– Kokie tavo įspūdžiai apie Vilnių?

– Pirmą kartą buvau Vilniuje, miestas man pasirodė pilnas kultūrinio virpesio. Patiko skirtingi architektūriniai stiliai, nuo Senamiesčio iki naujesnių pastatų. Kitą kartą pažadu praleisti čia daugiau laiko!

"370"  ieškokite Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Utenoje, Tauragėje, Druskininkuose ir Marijampolėje - baruose, kavinėse, universitetuose, įvairiose kultūrinėse erdvėse. Naujas žurnalo numeris pasirodys sausio viduryje.