Namai atspindi ne tik šeimininko stilių, asmenybę, tačiau ir požiūrį į supančią aplinką bendrąja prasme.

Pasak architektės Audronės Ambrazienės ir dizainerės Daivos Pocevičienės, ekologiški sprendimai, socialiai atsakingas elgesys neretai išreiškiamas ir per tai, kokius baldus ir apdailos medžiagas žmonės renkasi įsirenginėdami būstą. Dažnai aplinkai draugiškuose namuose atsiranda vietos ir dizainerių gaminiams – Lietuvos baldų bei interjero detalių kūrėjai sąmoningai renkasi ekologiškas medžiagas, rašoma pranešime spaudai.

Atsakingas kasdien supančių medžiagų pasirinkimas

A. Ambrazienė pastebi, kad žmonės, sąmoningai suvokiantys kokį poveikį aplinkai daro kiekvienas mūsų žingsnis ar užgaida, atsakingai žiūri ir į būsto įsirengimą. Mąstant apie savo ateitį, stengiamasi įsirengti tokius namus, kurie kuo mažiau kenktų gamtai, patiems ir augantiems vaikams. Todėl natūraliai daugiau domimasi ne vien stiliumi, bet ir baldų bei naudojamų medžiagų ekologiškumu.

Įsirengiant būstą pirmiausia dėmesys kreipiamas į gyvenamosios erdvės ekologiškumą – grindų, sienų, lubų dangas. Ieškoma ne tik natūralių medžiagų be toksinų, cheminių priedų ar tirpiklių, bet lygiai taip pat ir praktiškumo bei nesudėtingos priežiūros. „Kontaktas su namų paviršiais ir baldais yra kasdienis, todėl nuo to, kaip apstatyti namai, priklauso ir kuo kvėpuojame, kokios medžiagos patenka į mūsų organizmą. Svarbu tampa ir tai, kur miegame kiekvieną naktį, kaip gaminame ir iš kokių indų valgome maistą“, – pasakoja „Domus galerijos“ ambasadorės.

Gamintojų nuotr.

Ieškant ekologijos laimi vietinė pasiūla

Renkantis ekologiškus baldus, kaip ir ekologiškus maisto produktus dažnai pirmenybė teikiama vietos pasiūlai. Juolab Lietuvos dizaineriai kurdami baldus ir interjero detales renkasi ekologiškas, perdirbamas ir praktiškas medžiagas. „Lietuvos dizaineriai ne atsitiktinai kurdami naudoja natūralią medieną, fanerą, metalą, stiklą, popierių, vilną. Jomis ne tik perteikiamas mūsiškas koloritas ir gamta – greta to, šie pasirinkimai yra nežalingi nei žmogui, nei aplinkai“, – komentuoja interjero dizainerė D. Pocevičienė ir papildo, kad Lietuvos kūrėjų pamėgtos natūralios medžiagos pasižymi tvirtumu, yra ilgaamžės, o atitarnavę baldai gali būti perdirbami ir tapti žaliava kitiems gaminiams.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl mediniai baldai visuomet populiarūs – jie ilgai tarnauja, o einant metams net ir sensta gražiai.

Pasak salono „Medis Line“ atstovės, architektės Kristinos Patašienės, natūralios medžiagos interjere puikiai dera tarpusavyje: pavyzdžiui, mediniai baldai tinka interjere greta akmens, metalo. Ji pastebi, kad mediniai ir kiti natūralių medžiagų baldai dažniausiai randą vietą privačiuose namuose, kuriuos žmonės įsirenginėja sau. „Viena pagrindinių priežasčių, kodėl mediniai baldai visuomet populiarūs – jie ilgai tarnauja, o einant metams net ir sensta gražiai. Taip pat yra plačios galimybės dar labiau prailginti jų naudojimą, pavyzdžiui restauruojant, o pabodusius galima suasmeninti, perdažyti, beicuoti, sendinti ir pan., atsižvelgiant į interjero stilių“, – pataria K. Patašienė.

Ekologija tampriai susijusi ir su baldų stiliumi, pavyzdžiui, gaminant klasikinio stiliaus baldus dažniausiai naudojama natūrali mediena, natūrali oda, vilna, žalvaris – todėl šie baldai patvarūs, ilgaamžiai. „Moderniuose balduose ir aksesuaruose taip pat naudojamos natūralios medžiagos, bet atsiranda ir nemažai šiuolaikinių sintetinių audinių, plastiko. Tačiau tai anaiptol nėra blogai – šios medžiagos yra lengvai perdirbamos ir gali nugyventi „antrą gyvenimą“ kitose formose“, – sako A. Ambrazienė.

Oro, vandens, kurį geriame, dirvožemio kokybė priklauso nuo kiekvieno iš mūsų asmeninių pasirinkimų. Todėl namai gali tapti teigiamu individualiu indėliu į švaresnę, sveikesnę aplinką mums patiems ir augančioms kartoms. Svarbu suprasti ir tai, kad kartu su natūraliomis medžiagomis gaunama ir galimybė baldais, daiktais džiaugtis kur kas ilgiau – taip taupomi ir asmeniniai, ir gamtos resursai.