Be­veik prieš ke­tu­ris de­šimt­me­čius sta­ty­tas in­di­vi­dua­lus gy­ve­na­ma­sis na­mas Ka­čer­gi­nė­je bu­vo per­gy­ve­nęs ne vie­ną re­konst­ruk­ci­ją ir remontą. Dėl to jo in­ter­je­ras ta­po įvai­rių sti­lių kra­ti­niu, atspin­din­čiu skir­tin­gus lai­ko­tar­pius ir prieš tai gy­ve­nu­sių žmo­nių sko­nį. Dabartiniai šio būs­to šei­mi­nin­kai no­rė­jo jį su­vie­no­din­ti.

Sie­kė sti­lis­ti­nio vien­ti­su­mo

„Iki šiol na­mas ne­bu­vo re­mon­tuo­tas vi­sas tuo pa­čiu me­tu, tad pa­grin­di­nis ma­no tiks­las bu­vo kiek įma­no­ma vis­ką suvie­no­din­ti sti­lis­tiš­kai, – aiš­ki­na ar­chi­tek­tė Arū­nė Bitinaitie­nė, ku­riai bu­vo pa­ti­kė­ta kur­ti in­ter­je­rą. – Užsakovai – vidu­ti­nio am­žiaus po­ra, šį pa­sta­tą įsi­gi­ję prieš be­veik dvide­šimt me­tų, jau bu­vo spė­ję būs­tą pri­tai­ky­ti savo poreikiams, tad no­rė­jo tik jį at­nau­jin­ti. Pag­rin­di­nis pageidavi­mas – kad jis bū­tų pa­to­gus, švie­sus ir elegantiškas.“

Ka­čer­gi­nės mies­te­lio pa­kraš­ty­je, vi­sai gre­ta Ne­mu­no ir miš­ko, na­mas iš­ki­lo apie 1980-uo­sius. Pro jo lan­gus at­si­ve­ria vaiz­din­gas kraš­to­vaiz­dis. Bend­ras plo­tas sie­kia apie 200 kv. m, kam­ba­riai švie­sūs, ta­čiau ga­na že­mi. Prieš tai bu­vu­sios ne­di­de­lės pa­tal­pos jau bu­vo su­jung­tos į di­des­nes erd­ves, tad sie­nų griau­ti nebe­rei­kė­jo, jų iš­dės­ty­mas li­ko, koks bu­vęs.

Kei­tė­si tik vir­tu­vės ir di­džio­jo vo­nios kam­ba­rio kon­fi­gū­ra­ci­ja. Vo­nio­je at­si­ra­do pa­pil­do­ma per­tva­ra nau­jai du­šo ka­bi­nai, san­tech­ni­kos prie­tai­sai su­mon­tuo­ti seno­sio­se vie­to­se. La­bai komp­li­kuo­tą ir ma­žą vir­tu­vę pa­vy­ko pa­di­din­ti įspraudus siau­rą vir­tu­vi­nę sa­lą, prie ku­rios šei­ma su­si­ren­ka pus­ry­čiau­ti. Šeiminin­kė daug ga­mi­na, tad nau­jo­ji sa­la iš­spren­dė prieš tai bu­vu­sio ma­žo darbas­ta­lio pro­ble­mą.

Po­ky­čių ne­bu­vo la­bai daug

„Grin­dys at­nau­jin­tos tik iš da­lies, sve­tai­nė­je ir vir­tu­vė­je li­ko ten anks­čiau iš­klo­tos ply­te­lės, vi­sur ki­tur se­na­sis par­ke­tas bu­vo pa­keis­tas nau­jo­mis tri­jų sluoks­nių len­to­mis. Mie­ga­ma­jam pa­si­rink­ta švie­si ki­li­mi­nė dan­ga“, – pa­sa­ko­ja apie pokyčius A.Bi­ti­nai­tie­nė.

Tiek sve­tai­nė­je, tiek tė­vų mie­ga­ma­ja­me ra­dia­to­riai pa­slėp­ti po me­di­nė­mis uždan­go­mis, pa­da­ry­to­mis bal­di­nin­kų pa­gal spe­cia­lų už­sa­ky­mą.

Šių na­mų in­ter­je­ro sti­lius – šiuo­lai­kiš­ka, ele­gan­tiš­ka kla­si­ka. Steng­ta­si, kad jis ne­tap­tų per­ne­lyg sal­dus, to­dėl veng­ta bal­dus dirb­ti­nai sen­din­ti. Sve­tai­nė­je plyte­lių šal­tu­mą su­švel­ni­na ir su­tei­kia dau­giau jau­ku­mo ta­pe­tai, jais iš­kli­juo­ta da­lis sie­nų. Mie­ga­ma­ja­me jie den­gia be­veik vi­sas sie­nas. Sve­tai­nės ta­pe­tai – švie­saus au­di­nio imi­ta­ci­ja, mie­ga­ma­ja­me pa­si­rink­ti drą­ses­nio raš­to, bet neutralios spal­vos ta­pe­tai.

„Sie­kiant su­teik­ti kla­si­ki­nio ele­gan­tiš­ku­mo ties lu­bo­mis nau­jai iš­kli­juo­ti kar­ni­zai. Su­šil­dy­ti val­go­mo­jo ir sve­tai­nės erd­vę pa­de­da vil­no­niai ki­li­mai. Kar­tu jie funkciškai at­ski­ria šias zo­nas. Vir­tu­vė ga­na siau­ra ir ge­rai ma­to­ma iš sve­tai­nės, tad ant vie­nos sie­nos pa­ka­bin­tas de­ko­ra­ty­vus veid­ro­dis, vi­zua­liai di­di­nan­tis patal­pą“, – tei­gia ar­chi­tek­tė. Sve­tai­nei erd­vu­mo su­tei­kia švie­sios spal­vos, žemes­ni bal­dai.

Neuž­go­žia vaiz­do už lan­go

In­ter­je­re do­mi­nuo­ja ra­mios, pilkš­vai rus­vos spal­vos. A.Bi­ti­nai­tie­nė daž­nai renkasi ra­mius at­spal­vius sie­noms, nes ta­da jos tam­pa la­bai pa­to­giu fo­nu ekspo­nuo­ti ki­toms in­ter­je­ro de­ta­lėms, ryš­kes­niems pa­veiks­lams, bal­dams, kuriuos lai­kui bė­gant ga­li­ma leng­vai keis­ti su­ku­riant ki­tą nuo­tai­ką. Be to, iš svetai­nės at­si­ve­ria pui­kus upės vaiz­das, tad steng­ta­si jo neuž­gož­ti at­nau­ji­nant na­mus.

Pa­si­rink­tas ga­na mo­noch­ro­mi­nis neut­ra­lus ko­lo­ri­tas, bet steng­ta­si, kad ne­bū­tų nuo­bo­du akiai: bu­vo nau­do­ja­mas įvai­rių fak­tū­rų (ak­so­mas, vil­na, oda) ir įvai­rių raš­tų de­ri­nys (ta­pe­tų, užuo­lai­dų, bal­di­nių au­di­nių). Mie­ga­ma­ja­me steng­ta­si sukur­ti kuo jau­kes­nę ap­lin­ką, to­dėl bu­vo pa­si­rink­tas minkš­tas lo­vos gal­vū­ga­lis, raš­tuo­ti ta­pe­tai, kaip ir sve­tai­nė­je, steng­ta­si de­rin­ti skir­tin­gas fak­tū­ras.

Di­džia­ja­me sa­ni­ta­ri­nia­me maz­ge nau­jai įreng­ta du­ši­nė – ga­na erd­vi ir pra­ban­gi, čia už­te­ko vie­tos ir pa­to­giam suo­liu­kui. Tai ne­stan­dar­ti­nis spren­di­mas, kaip ir van­dens nu­lei­di­mo myg­tu­kas, deng­tas sie­ni­nė­mis ply­te­lė­mis. Sie­nų ap­dai­lai nau­do­tos bliz­gios mar­mu­ro imi­ta­ci­jos ak­mens ma­sės ply­te­lės, grin­dims to­kios pa­čios, tik ne­po­li­ruo­tos, kad ne­bū­tų sli­du. Spal­vos pilkš­vai rus­vos, kaip ir ki­to­se pa­tal­po­se.

„La­bai pa­dė­jo tai, kad apie in­ter­je­rą bu­vo gal­vo­ja­ma komp­lek­siš­kai, vi­si audiniai, spal­vos, raš­tai bu­vo kruopš­čiai ren­ka­mi vie­nu me­tu, tik su­dė­lio­jus juos į visu­mą bu­vo prii­ma­mi ga­lu­ti­niai spren­di­mai“, – džiau­gia­si sti­lin­gų na­mų kū­rė­ja.

Idė­jos, ver­tos ko­pi­juo­ti

Ma­žą vir­tu­vę pa­di­din­ti įma­no­ma jo­je pa­ka­bi­nus di­de­lį veid­ro­dį ir su­pro­jek­ta­vus siau­rą sa­lą, ku­ri pa­si­tar­naus ir kaip val­gy­mo vie­ta, kai no­ri­si grei­tai už­kąs­ti.

Jei­gu nė­ra ga­li­my­bės pa­keis­ti se­nų ply­te­lė­mis iš­klo­tų grin­dų, pa­klo­ki­te di­de­lius vil­no­nius ki­li­mus. Jie spin­du­liuo­ja ši­lu­mą ir pa­de­da at­skir­ti funk­ci­nes zo­nas.

Kla­si­ki­nio ele­gan­tiš­ku­mo in­ter­je­rui su­teiks ties lu­bo­mis iš­kli­juo­ti kar­ni­zai, mediniai ra­dia­to­rių už­den­gi­mai.

Jei pa­tal­pų lu­bos že­mos, sie­nas nu­da­žy­ki­te švie­sia spal­va, pa­rin­ki­te že­mes­nius bal­dus – tai pa­dės su­kur­ti erd­vu­mo įspū­dį.

Mo­noch­ro­mi­nis neut­ra­lus namų ko­lo­ri­tas ne­bus nuo­bo­dus, jei nau­do­si­te skirtingų fak­tū­rų me­džia­gas, įvai­rius raš­tus ir or­na­­men­tus.