Šeštadienį BTV televizijoje prasidėjo jau šeštasis projekto „Muzikinė kaukė“ sezonas. Įvairių muzikinių projektų dalyvė ir dainininkė Dileta Meškaitė šiame projekte yra debiutantė ir sako, kad įsikūnyti į kitus dainininkus yra kur kas sunkiau, nei ji įsivaizdavo.

– Dalyvavote ne viename muzikiniame projekte. Kas labiausiai žavi „Muzikinėje kaukėje“?

– Labiausiai šis projektas žavi tuo, kad įsikūnyti į kitą dainininką yra labai sudėtinga. Nemaniau, kad bus taip sunku. Nesu aktorė, esu tik kelis sakinius seriale pasakiusi, esu dainininkė, o „Muzikinėje kaukėje“ sudėtinga – turi perprasti žmogų ir nepadaryti iš jo parodijos, jį suprasti, į jį įsikūnyti. Kuo toliau, tuo labiau galvoju: kaip gera būti savimi!

– Ko semiatės iš kiekvieno įsikūnijimo?

– Kiekvienas įsikūnijimas man duoda labai daug, nes būdama tiesiog Dileta niekada neanalizuočiau kiekvieno savo piršto judesio. Šis projektas suteikia puikios patirties, nes čia padainuoti savo balsu neužtenka – turi pagauti kito žmogaus balso tembrą. Turi tarsi iš savęs išeiti, o tai yra labai sudėtinga, kadangi mano balso tembras specifinis, jį sunku paslėpti. Darbo projekte yra tikrai labai daug – jau ir naktimis sapnuoju visus dainininkus, į kuriuos teko įsikūnyti.

Jau ir naktimis sapnuoju visus dainininkus, į kuriuos teko įsikūnyti.

– Pirmojoje „Muzikinės kaukės“ laidoje įsikūnijote į Ingą Valinskienę. Kaip sekėsi?

– Jos labai žemas balso tembras, todėl man pasisekė, kad maniškis taip pat yra ganėtinai žemas. Tačiau sunkiausia buvo dainuoti priešais ją, jai sėdint komisijos nario kėdėje. Ji stebėjo kiekvieną mano judesį, ir aš bandžiau įsivaizduoti, ką I.Valinskienė galvoja, žiūrėdama į mane ir mano pasirodymą, klausydama manęs. Nepaprastai bijojau padaryti parodiją, nes tai labai slidu.

– Kokių taisyklių laikotės besiruošdama „Muzikinės kaukės“ įsikūnijimams?

– Pirmiausia – išklausau dainą, nes kartais pakliūva personažas, kurio dainos net nesame girdėję. Pavyzdžiui, ir dabar turėsiu įsikūnyti į personažą, kurio vardą, pavardę ir dainą išgirdau pirmą kartą gyvenime. Paskui peržiūriu dainos vaizdo įrašą ir arba labai nuliūstu, arba labai apsidžiaugiu. Apskritai viskas priklauso nuo dainos, ir kaip tu ją priimi, nes mes jų nesirenkame – mes jas ištraukiame loterijos būdu. Susitaikiusi su daina, analizuoju vokalą. Tada pradedu žiūrėti, ką žmogus veikia scenoje, kaip jis bendrauja, juda. Manau, kad aktoriams šiuos dalykus suprasti ir pateikti yra lengviau, nes tik dainavimo šiame projekte neužtenka – turi būti ir vizualinis pateikimas. Prisipažinsiu, kad daugiausia dėmesio skiriu dainavimui, nes manau, kad tai yra mano stiprioji pusė.

– Į kokį dainininką labiausiai norėtumėte įsikūnyti?

– Niekada nesu laimėjusi loterijoje. Nesiseka ir čia gauti tai, ko norėčiau. Labai mėgstu įvairius soul muzikinio stiliaus dainininkus, norėjau išbandyti ką nors iš regio dainininkų repertuaro, bet gaunu tai, ką man dainuoti nėra labai paranku. Neturiu vieno mėgstamiausio atlikėjo, klausau ir mėgstu daug ką, bet tai nereiškia, kad jei „Muzikinėje kaukėje“ reikėtų įsikūnyti į mano mėgstamą atlikėją, man labai puikiai pavyktų tai padaryti.

– Kokios muzikos klausote laisvalaikiu?

– Dabar daugiausia laiko skiriu savo koncertinės programos klausymui. Tai visai kitokia muzika, nei klausausi laisvalaikiu. Man patinka elektroninė, house muzikinio stiliaus muzika, lengvas džiazas. Tai, ką dainuoju, ir tai, ko klausausi, yra visiškai skirtingi dalykai.

– Kaip dainavimas atsirado jūsų gyvenime?

– Visiškai netikėtai. Vaikystėje mokiausi groti fortepijonu, bet man muzikos mokykloje labai nepatiko, savęs niekada nesiejau su muzika. Iš pradžių man net nepatiko dainuoti, nes muzikos mokyklos chore reikėjo dainuoti liaudies dainas, o man jos nebuvo artimos. Kartą, per tėčio vestuves, aš sugalvojau, kad skirsiu jam dainą. Aišku, niekas nesuprato, kas čia vyksta, bet galiausiai liko apstulbę. Kitą dieną mane užrašė mokytis dainavimo, tada man buvo apie 10 metų. Nuo tos dienos ir užsimezgė mano ryšys su dainavimu.

– Muzika – svarbi jūsų gyvenimo dalis. Be ko dar neįsivaizduojate savo gyvenimo?

– Gyvenimo neįsivaizduoju be savo šeimos. Muzika nėra tas dalykas, kuris užima pirmą vietą mano gyvenime. Bet taip, tai yra jo dalis. Galiu pavadinti save žmogumi nesąmone, nes visada krečiu šunybes, tad, tikriausiai, be jų taip pat negalėčiau gyventi.