Filmo „Mija ir baltasis liūtas“ idėja kilo režisieriui Gillesui de Maistre filmuojant dokumentines laidas apie vaikų ir laukinių gyvūnų draugystę. Tačiau tuomet jis net neįtarė, kad mintis nufilmuoti būtent tokią juostą aplinkiniams pasirodys neįmanoma, o gyvūnų elgsenos specialistai tik pasukios pirštą prie smilkinio.

Tačiau vyro svajonė niekur nedingo ir jis padarė tai, ko nesitikėjo niekas: jau šiandien po ne vienerių metų sunkaus darbo kino teatruose pasirodo juosta „Mija ir baltasis liūtas“.

Kodėl visi sakė, kad šio filmo sukurti neįmanoma? Režisierius sumanė žiūrovams iš arti parodyti mažos mergaitės ir liūto draugystę. Deja, tai pasirodė neįmanoma, mat bet kokiai jaunai aktorei dirbti su gyvais tikrais liūtais būtų pavojinga. O režisierius apie kompiuterinių efektų panaudojimą nenorėjo nė girdėti. Tuomet G. de Maistre, kuris taip pat buvo ir scenarijaus bendraautorius, kreipėsi į zoologą Keviną Richardsoną klausdamas apie galimybes drauge filmuoti vaiką ir liūtą. Šis atsakė tą patį – tai neįmanoma, nebent vaikas ir liūtas bent 3 metus augs kartu. Tačiau ir tai nesustabdė režisieriaus nuo svajonės įgyvendinimo. Jis rado Daniah De Villiers, mergaitę iš Pietų Afrikos, kuri jau augo su liūto jaunikliu ir, pavertęs juos pagrindinėmis žvaigždėmis, filmą nufilmavo per 2,5 metų.

 Tai neįmanoma, nebent vaikas ir liūtas bent 3 metus augs kartu.

Verta paminėti tai, jog prie šių dviejų pagrindinių žvaigždžių teko taikytis visai kitai komandai. Bet ne prie kažkokių ypatingų jų įgeidžių, o gyvenamosios vietos. Likusieji privalėjo skraidyti į Pietų Afriką filmavimams.

Dar viena įdomybė – norint nufilmuoti kai kurias scenas iš arti, operatoriui kamerą teko perduoti dresuotojui, o buvo scenų, kuomet visai komandai reikėjo sulįsti į specialius narvus, kad jų nesužeistų liūtai. 

Atsargumo prireikė dar daugiau, todėl buvo sumanyta mergaitės Mijos brolio vaidmenį atiduoti dresuotojui, kuris bet kuriuo metu galėtų apginti ją, jei nutiktų koks incidentas.

Juosta „Mija ir baltasis liūtas“ pasakos apie vienuolikametę Miją, kurios gyvenimas apvirsta aukštyn kojom, kuomet tėvai nusprendžia palikti Londoną ir persikelti gyventi į Afriką. Mergaitė sunkiai pritampa prie naujosios vietos, tačiau viską pakeičia Čarlis – fermoje gimęs visiškai baltas liūtų jauniklis.

Nuo pat pirmųjų dienų liūtukas Mijai demonstruoja ypatingą prieraišumą. Iš pradžių mergaitė, vis dar pykdama ant tėvų, bando atstumti Čarlį, tačiau greitai liūtuko meilumas nugali ir jie tampa geriausiais draugais. Po trejų metų, Čarliui išaugus į stiprų ir nuostabiai gražų baltą liūtą, Mija sužino, kad jos bičiuliui gresia didelis pavojus. Nusprendusi apsaugoti savo ištikimąjį draugą, mergaitė su liūtu pabėga iš fermos ir leidžiasi į kvapą gniaužiančią kelionę, ieškodama vietos, kurioje Čarlis galėtų gyventi saugus ir laisvas.