"Net nesusimąstome, kad labai natūralu yra galėti, kai kito pasirinkimo nėra", – sakė viena iš projekto "Tamsoje" vedėjų Irma Jokštytė. Mergina nemato nuo mažų dienų, tačiau tai nesuvaržė jos dvasios, veikiau priešingai – parodė, kad gyvenimas tamsoje turi kur kas daugiau spalvų, nei įsivaizduoja regintieji.

Jaučiasi kaunietė

LNK televizijos realybės eksperimentas "Tamsoje", kuriame dalyvauja ir neregiai, ir spalvotą pasaulį regintieji, truks net dešimt savaičių. Čia regintys žmonės pateko į aklinos tamsos namus ir bandys prie to prisitaikyti.

Projekto dalyvius kiekvieną dieną stebi 19 kamerų, kurios geba filmuoti tamsoje, tad žiūrovai televizoriaus ekrane matys ryškų vaizdą. Tamsos namų gyventojai galės išeiti į lauką, tačiau jie turės specialius šviesos nepraleidžiančius akinius.

Viena iš eksperimento "Tamsoje" vedėjų Irma žino, kad nors dalyvių laukia tikras išbandymas, prisitaikyti prie jo įmanoma. Ji gyvenimą be regėjimo tyrinėja nuo pat vaikystės. 27-erių Irma yra kilusi iš mažo miestelio prie Latvijos sienos, tačiau į Kauną kartu su šeima atvyko prieš pat pirmąją klasę. "Sostinė man asocijuojasi su savarankišku gyvenimu, su pirmu darbu, kelionėmis, su mokymųsi išgyventi pačiai. O Kaunas – tai vaikystė, paauglystė. Čia visuomet buvo mano šeima, šį miestą suvokiu kaip namus ir saugumą", – pasakojo mergina.

Sako ačiū už tai

Matyti Irma nustojo labai anksti, todėl kalbėti apie neregystę jai nėra sunku. Kaip pati sako, apie tai ji kalba nuolat, nes tai yra neatsiejama jos gyvenimo dalis. "Tai tas pats, kaip kalbėti apie plaukų spalvą, mėgstamą patiekalą ar kitą savo bruožą. Neregystė – tai tik kažkas apie mane. Nors neretai žmonės šią mano savybę stato į pirmą vietą. Sako: "Neregė Irma..." arba "Neregė aktorė Irma...". Mano profesiniai laimėjimai, talentai, viskas tampa antraeiliais dalykais, tai ko jau čia man nekalbėti apie neregystę", – atsiverė mergina.

Tamsa į jos gyvenimą atėjo, kai mergaitei buvo 6 mėnesiai. "Tada vienoje akyje buvo aptiktas auglys – retinoblastoma. Ši liga būdinga būtent kūdikiams ir puola būtent akis. Dar dvejų metų nesulaukusi netekau ir antrosios akies. Taigi, kai pagalvoji, ne tiek jau daug tas auglys atėmė iš manęs – tik dvi akis. Visa kita paliko. Nesu nedėkinga – sakau ačiū ir už tai", – atviravo pozityvumu užkrečianti Irma.

Ji šiek tiek pykteli, išgirdusi klausimą, kaip atrodo pasaulis neregio akimis. "Visi šie skambūs kalambūrai, tokie kaip "Neregio akimis", "Mato širdimi", "Mato daugiau, nei kiti matantys", mane veikia itin neigiamai. Aš galiu papasakoti, kaip pasaulis atrodo mano akimis, bet tai bus Irmos, tokios, kokia aš esu, vidiniu matymu ir patirtimi. Šiandien Irmos – studentės, radijo laidos reporterės, "Dialogo tamsoje" konsultantės, televizijos laidos vedėjos, visokio plauko menininkės ir rašytojos akimis. Negalite manęs statyti į vieną eilę su neregiais, nes tai būtų tas pats, kas klausti, kaip pasaulis atrodo tamsiaplaukio akimis – jų tiek daug, kad požiūriai gali labai skirtis."

Anot Irmos, pasaulis yra įdomus, beprotiškai spalvingas, įvairialypis, atviras ir uždaras tuo pačiu metu. "Jis toks besikeičiantis, dinamiškas, įtraukiantis... Jis gali būti skaudus ir žiaurus. O mano dienos yra pilnos pastangų kuo geriau tą pasaulį ištyrinėti. Turiu daug veiklos, visos dienos pilnos pokalbių, mokslų, tyrinėjimų, kūrybos. Nesu disciplinuotas žmogus, tad ir kažkokios rutinos nėra. Stabiliausias dalykas mano gyvenime – nestabilumas", – dalijosi ji.

Yra ir privalumų

Aktyvi mergina sako, jog jai labiausiai gaila to, kad paroje yra tik 24 valandos, nes neregiui reikėtų mažiausiai 34 valandų per parą. "Sugaištu kur kas daugiau laiko keliaudama, darydama kai kuriuos darbus, galiausiai ieškodama ko nors, jei pametu… Erzina ir gatvių remontai, dėl kurių aš esu priversta rizikuoti savo brangia gyvybe ir sulėtinti ėjimo greitį, kad neįvirsčiau į kokią nors duobę. Dažniau tas trasas įveikinėju su atsitiktiniais praeiviais", – pasakojo ji.

Irma sako, kad neregystę kai kuriose situacijose geba panaudoti ir kaip privalumą. "Žmonės galvoja, kad mes, neregiai, daug ko negalime dėl savo neregystės padaryti. Kai man toks požiūris naudingas, tiesiog nieko nesakau. Kartą kaimynė, sutikusi mane lifte, sako: "Kaimynai skundėsi, panele, kad labai triukšmaujate… Kažkokius vakarėlius rengiate…" Mano galvoje didžiuliu greičiu ėmė suktis diplomatinis pasiaiškinimas, bet dar nespėjus prasižioti, kaimynė tęsia: "Bet aš tiems kaimynams sakau: taigi ten aklos merginos gyvena, argi jos galėtų?" Puolu linkčioti galva ir padėkoju gyvenimui už humoro jausmą. Bet nenoriu, kad pagalvotumėte, jog tyčiojuosi ar šaipausi iš regėjimu apdovanotų žmonių. Aš visus žmones myliu iš esmės", – prisipažino mergina.

Motiniškas nerimas

Realybės eksperimento vedėja jį vertina labai teigiamai, nors pripažįsta, kad tai kartu ir gąsdina. "Labai nerimauju dėl matančiųjų. Motiniškai nerimauju. Aš tik noriu, kad visi būtų sveiki. Visus palaikau iš tolo, nors tie matantieji manęs nepažįsta, bet jaudinuosi ir dėl jų ašarų, ir dėl sunkumų. Esu labai jautri tokiems dalykams", – neslėpė Irma.

Ją nustebino ir neigiamų bei labai bukų komentarų kiekis. "Suprantu, kad užsiėmę žmonės nerašinėja jų, tai labiau paauglių "gilios minties" darbas, todėl galvoju, kad gerai, jog yra šis projektas. Mums reikia apie tai kalbėti, reikia daugiau žinoti vieniems apie kitus", – svarstė Irma, tačiau šiek tiek dvejojo, ar, jei būtų jos valia, matančiuosius į tamsos namus būtų uždariusi net dešimčiai savaičių.

Pats buvimas televizijoje ir kalbėjimas viešai Irmai nėra nauja patirtis. "Nauja tik atsakomybė. Viena yra būti dalyviu, laidos svečiu, iš kurio nieko nereikalaujama, o visai kas kita yra dirbti. Manau, kad turiu visas savybes, kurių reikia, kad viskas vyktų gerai", – sakė Irma.

Eksperimentas "Tamsoje" pirmadieniais–ketvirtadieniais 20 val., savaitės finalas sekmadieniais 19.30 val. per LNK.