Kalėdų nostalgija įkvėpė ne tik parodą, bet ir norą grįžti namo | KaunoDiena.lt

KALĖDŲ NOSTALGIJA ĮKVĖPĖ NE TIK PARODĄ, BET IR NORĄ GRĮŽTI NAMO

"Projektas "Gruodis +25 °C" gimė iš pavydo", – rimtai sako profesionali fotografė Silva Žebrauskaitė-Riazanova. Tenerifėje gyvenanti lietuvė numalšino baltų Kalėdų ilgesį, pristačiusi fotografijų parodą, kurioje įamžino didžiausioje Kanarų saloje gyvenančių lietuvių žiemiškas šventines nuotaikas.

Žiema vasarą

"Jau metus esu vasaroje, – sako tautietė emigrantė, prieš tai keturiolika metų gyvenusi Didžiojoje Britanijoje. – Jokio sniego, jokio šerkšno... Žiūriu savo draugų nuotraukas socialiniuose tinkluose ir tyliai gėriuosi: šalikai, kepurės, pirštinės, sniegas, viskas alsuoja Kalėdomis. O aš?"

Mums, suglebusiems po pilka debesų našta, sunku įsivaizduoti, kad gali pabosti saulės bučiniai, o amžinojo pavasario saloje turinti būti laiminga tautietė kaip kokia pasakos našlaitė ne žibuoklių žiemą, bet sniego vasarą ieško.

"Prisiekiu – tikrai pasakiau sau, kad noriu žiemos vasarą! Noriu šventės! O mano šventė – fotografija", – dalijasi dviejų vaikų mama, Lietuvoje žinoma iš pernai Motinos dienai surengto originalaus projekto "Aš ir mano dukra".

Be puošnių drabužių, be pagražinimų nespalvotos fotografijos kalba tąsyk ji papasakojo apie ypatingą motinos ir dukters ryšį. O dabar?

"Istorijos herojais pasirinkau Tenerifėje gyvenančius lietuvius. Jų užsidegimas ir palaikymas kaskart įkraudavo mane. Su kai kuriais teko susitikti ir antrą, ir trečią kartą, kol pavykdavo tas vienas vienintelis kadras", – dalijasi fotografė.

Taip gimė Kalėdų Senelis vaikystėje, cukrinis angelas, vasaros atspindžiai slidininko akiniuose, metų žvejo laimikis – Kalėdų dovana ir kitos. "Mano vertinimu, nuotrauka nugalėtoja – dovanų prikrauta valtis", – sako parodos autorė, siekusi ne fotomeno aukštumų, o paprasto ir nuoširdaus džiaugsmo.

Atidarymas – uoloje

Jau seniai savo pomėgį fotografuoti profesija pavertusi Silva šįsyk pakluso širdžiai. "Būdavo, mintyse dėlioju vaizdinius: jūra, palmės, maudymukai ir – slidės, rogutės, sniegas... Slidžių visoje saloje nerasta, rogučių – taip pat. Ne lengviau ir su slidininko šalmu ar akiniais. Lekiu per visas parduotuves, o situacija, pasirodo, blogesnė, nei maniau. Viskas saloje taip sukomercinta, sukičinta, o aš čia menus noriu išlaužti", – ironizuoja savo užsidegimą.

Prisipažįsta, buvo minčių viską mesti, bet parodos atidarymas jau buvo įtrauktas į lietuvių bendruomenės kalėdinių renginių programą. "Susiėmiau, vyro tikėjimas manimi ir aplinkinių palaikymas grąžino jėgas", – džiaugiasi nenuleidusi rankų.

Atsipalaidavus sugrįžo Kalėdų laukimo džiaugsmas, stengėsi nesinervinti, jei preciziškai nepavykdavo sekti paskui savo kūrybinį sumanymą. Rezultatas nenuvylė nei pačios, nei parodos laukusiųjų. Parodos atidarymas įvyko San Lorenzo miestelio... uoloje.

"Ši ypatinga vieta kėlė ypatingų iššūkių. Nelengva buvo išdėstyti ekspoziciją, tačiau tokia aplinka suteikė paslapties. O kokios Kalėdos be paslapčių?" – šypsosi S.Žebrauskaitė-Riazanova, kurios darbų paroda iki Trijų Karalių bus eksponuojama Adejės kultūros centre.

Emigracijos neišsižadu amžiams, bet jaučiu, kad atėjo laikas grįžti namo. Tad iki pasimatymo jaukiose Lietuvos kavinėse, senamiesčių gatvėse, o gal Laisvės alėjoje!

Kalėdos – daugiau nei 25-oji

"Sąmoningai to nedarau. Tiesiog jaučiu, kaip svarbiomis progomis mane aplanko įkvėpimas, – sako fotomenininkė, parodomis paminėjusi Motinos dieną, Kalėdas. – Jis lyg sklando ore, o aš tik pagaunu ir plaukiu pasroviui."

Kalėdos Silvai – ypatingas laikas. "Tai šeimos metas. Tai metas būti kartu. Tai metas jaukiai įsitaisyti su puodeliu arbatos ir šimtąjį kartą žiūrėti "Vienas namuose" arba "Tegyvuoja meilė". Tai ne tik gruodžio 25-oji, tai visas stebuklingas mėnuo", – romantiškai pasakoja jauna moteris, per pastaruosius penkiolika metų kelis kartus su šaknimis save išrovusi iš įprastos aplinkos.

"Kaskart, įėjusi į naujus namus, visų pirma akimis perbėgdavau – o kur čia bus galima pastatyti Kalėdų eglę?" – atveria savo išgyvenimus ir džiaugiasi, kad šiemet Kalėdos į namus atėjo anksti. – Tam pasitarnavo mano kalėdinis projektas. Jau lapkričio pradžioje pradėjau kaupti šventines dekoracijas, kurias naudojau rengdama fotosesiją."

Juokiasi, kad dabar pilni namai kalėdinės atributikos ir tarsi vaikas džiūgauja, kad Kalėdų eglė namie sužibo gruodžio 1-ąją. "Gimus vaikams, tapome sėslesni, Kalėdos įgijo gilesnę prasmę, – prisipažįsta laiminga žmona ir mama, prieš šventes visą šeimą įtrauksianti į labai svarbų darbą. – Ir šiemet mūsų namuose pasklis mielinės tešlos kvapas, kartu kepsime kūčiukus – tai visas ritualas."

Dovanų nesureikšmina, tačiau jomis džiaugiasi ir gauna būtent tai, ko tikisi. "O kaip kitaip – juk Senelis ir nykštukai viską mato", – juokiasi Silva.

Jauna moteris žino, kas yra tikra ir didžiausia gyvenimo dovana. "Apsisuko daugiau nei metai, kai atsisveikinome su Jungtine Karalyste. Londonas man visuomet asocijuosis su vienu gražiausių gyvenimo tarpsnių. Ten sutikau savo žmogų, ten sukūriau šeimą", – pasidalija laime.

Laikas į gimtinę

Šiandien toji laimė susideda iš daugybės dedamųjų: gražiai nurudusios kojos, kelios naujos strazdanos ant skruostų, naujos pažintys, patirtys. "Bandžiau gyventi, kaip vietiniai mėgsta sakyti "tranquillo" ir "manana" principu. Nepavyko nei viena, nei kita, – šypsosi lietuvė, užsimindama apie ispanų gebėjimą gyventi ramiai ir neskubant. – Aš vis dar "always busy" ir "always running". Matyt, kažką darau ne taip. Jei ispaniškas ritmas manęs nepataisė, vadinasi, neišgydoma. Ar tik nebus Londono palikimas?"

Fotografavimo darbuose ir saloje įsisukusi mūsų tautietė saulėtoje Tenerifėje su didžiausiu malonumu pasitinka lietų. Nostalgija Lietuvai?

"Pasiilgau savo didelio šilto megztinio, žieminių batų, balto sniego, – pripažįsta Silva. – Per pastaruosius metus Lietuvoje praleidau tris mėnesius, du iš jų – su mama. Tai laikas, kai įsikraunu dvasiškai, nusiraminu, tvarkingai susidėlioju mintis."

Gyvendama Tenerifėje Silva sako tapusi pavyzdingesnė lietuvė: seka naujienas, skaito portalus, nekantraudama laukia vakaro žinių. "Net "X faktoriaus" dalyvius pažįstu", – juokiasi moteris ir išduoda jau pavasarį sugrįšianti į gimtinę.

"Duosiu Tėvynei šansą mane sužavėti, – džiugiai praneša šeimos apsisprendimą. Tiesa, jis sulaukė ir skeptiško požiūrio. – Bet mes nusiteikę pozityviai. Neuždarau durų nei į Angliją, nei į Tenerifę. Emigracijos neišsižadu amžiams, bet jaučiu, kad atėjo laikas grįžti namo. Tad iki pasimatymo jaukiose Lietuvos kavinėse, senamiesčių gatvėse, o gal Laisvės alėjoje!"

GALERIJA

  • Kalėdų nostalgija įkvėpė ne tik parodą, bet ir norą grįžti namo
  • Kalėdų nostalgija įkvėpė ne tik parodą, bet ir norą grįžti namo
  • Kalėdų nostalgija įkvėpė ne tik parodą, bet ir norą grįžti namo
  • Kalėdų nostalgija įkvėpė ne tik parodą, bet ir norą grįžti namo
  • Kalėdų nostalgija įkvėpė ne tik parodą, bet ir norą grįžti namo
  • Kalėdų nostalgija įkvėpė ne tik parodą, bet ir norą grįžti namo
  • Kalėdų nostalgija įkvėpė ne tik parodą, bet ir norą grįžti namo
Silvos Žebrauskaitės-Riazanovos asmeninio archyvo nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (3)

next level fotografe

GILIOS nuotraukos, fotografijos kirbina dusia, lankytojai suglume.

nikon.....

....galvojau prieš atversdamas nuotraukas rasiu ką nors įspūdingo su paslėpta mintimi....o čia eilinės buitinės nuotraukos.....profesionali fotografė.....varge, varge, iš šūdo vašką spaudžia.

AG

Kam cia ta propaganda jei Tenerifes saloje maistas net pigiau nei Lt...

SUSIJUSIOS NAUJIENOS