SVAJONĖ DAINUOTI JAUNĄ KAUNIETĮ SULAIKO NUO EMIGRACIJOS

26-erių kaunietis Eimantas Jakubauskas – puikus pavyzdys savo svajonės siekantiems jaunuoliams. Nepasisekė kartą, nepasisekė antrą – bandysiu trečią – su šia nuostata jis beldžiasi į LNK projektą „Lietuvos balsas“.

Vaikinas neslepia – yra savamokslis, bet muziką nuo mažens jaučia savo kraujyje ir tiki, kad į dainą įpynęs visą savo meilę atvers ir klausytojų širdis. „Kažkada bandžiau patekti į „Lietuvos talentus“, kai teisėjavo dar a.a. Vytautas Šapranauskas, bet nepapuoliau. Ir į „Lietuvos balsą“ ėjau prieš ketverius metus, bet neperėjau atrankos. Pasiūlė ateiti kitais metais. Stengiausi, siekiau klaidas ištaisyti, ir pasisekė – patekau į „Chorų karus“, kuriems vadovavo grupė „16 Hz“. Po to dar labiau pamėgau dainavimą, muziką ir einu toliau“, – ryžtingai „TV dienai“ kalbėjo E.Jakubauskas, užsiminęs, kad noras būti garsiu dainininku jį sulaiko nuo emigracijos.

- Kas jus veda į „Lietuvos balsą“?

- Noras dainuoti, būti žinomam dainininkui, dirbti su profesionalų komanda. Mano nuomone, šiandien „Lietuvos balsas“ – vienas rimčiausių muzikinių projektų. Norisi jame pasiekti geriausių rezultatų – žinoma, norėčiau laimėti, bet žinau, kad į projektą ateina labai daug stiprių dainininkų, tad džiaugčiausi ir galėdamas būti vienu iš jų.

- Paprastai į muziką tėvai pastūmėja dar vaikystėje. O jus?

Žinau, kad stebuklų nebūna – netapsi staiga žinomas dainininkas, reikia daug dirbti ir pamažu kilti – po laiptelį – ir išlaukti savo valandos.

- Nuo mažens augau su muzika, bet tėvai nestūmė į ją. Mama vesdavosi į kavines, kur grodavo gyva muzika. Dainuodavau net žaisdamas. Mano diedukas buvo muzikantas, tėvas baigęs muzikos mokyklą, groja akordeonu, taip pat kažkurį laiką buvo muzikantas. Aš pats esu savamokslis. Pagalvoju – jei tėvai būtų stūmę, gal viskas būtų buvę kitaip: nesimokiau dainavimo, nesu lankęs muzikos mokyklos – tik kažkada paauglystėje estrados studijas kurį laiką, negroju jokiu instrumentu.

- Kaip tuomet muzika atsirado jūsų gyvenime?

- Visada buvau į ją linkęs, bet vaikui norėjosi išbandyti įvairias veiklas, taip muzika liko nuošaly. Paauglystėje pradėjau suprasti, ko iš tiesų noriu – būti dainininkas. Taip ėmiau labiau domėtis, mokytis pats, pamėginau į televizijos projektus patekti, po „Chorų karų“ mane pakvietė grupė „Presto“, su kuria dabar koncertuoju.

- Kur koncertuojate?

- Daugiausia vestuvėse, Kauno kavinėse, baruose.

- Nesibaiminate vestuvių muzikanto etiketės?

- Taip ir yra. Būti vestuvių muzikantu išties nėra blogai – vestuvių muzikantas nelygu vestuvių muzikantui. Koncertuoti ir turėti darbo yra svarbu, o kad turėtum darbo, turi pasistengti – publika juk atsirenka. Nemanau, kad tai kliudytų karjerai – daug žinomų dainininkų nuo to yra pradėję.

- Koks jūsų repertuaras?

- Mišrus – nuo „Modern Talking“ iki Stasio Povilaičio ir SEL.

- Kas jums leidžia tikėti savo talentu dainuoti?

- Tie, kas manęs klauso, draugai. Aš pats taip pat tikiu savimi, tik žinau, kad stebuklų nebūna – netapsi staiga žinomas dainininkas, reikia daug dirbti ir pamažu kilti – po laiptelį – ir išlaukti savo valandos. Dabar jau numatau vokalo pamokas, be to, „Lietuvos balsas“ vilioja ir tuo, kad mokytojai padeda tobulinti balsą, pasiruošti. Suprantu, kad geriausia, ką galiu padaryti – investuoti į save, mokytis, juolab, kad ir kokio darbo imčiausi, niekas taip nesudomina ir nesiseka kaip muzika.

- Ką studijavote ir kuo užsiimate be muzikos?

- Neturiu aukštojo išsilavinimo. Esu įgijęs smulkaus verslo paslaugų teikėjo, barmeno kvalifikacijas. Esu dirbęs barmenu, šaltkalviu, o dabar padedu tėčiui – dirbame statybose. Reikia darbo ir pinigų – viskas išmokstama ir uždirbama.

Man žmonės dažniausiai sako, kad esu nuoširdus. Gal kitas išmoksta tobulai atlikti dainą, o aš į ją sudedu visą save, jaučiu.

- O būti gatvių muzikantu nebandėte?

- Ne, neteko. Galbūt mokėdamas groti gitara galėčiau pamėginti. Išmokti groti gitara – mano planuose.

- Dažnai būna, kad muzikantams mokykloje prastokai sekasi muzikos pamokos. O kaip jums?

- Labai gerai – gal geriausiai. Tikrai nebuvo problemų – kiti klasiokai bėgdavo iš pamokos, o man ji patikdavo.

- Kokios muzikos klausote?

- Įvairiausios – angliškos, rusiškos, lietuviškos ir įvairių stilių: „popso“, roko, repo, hiphopo, net ir klasikos. Manau, kad visokią muziką reikia pažinti.

- Kas jums yra muzika?

- Ji mano kraujyje. Kai būna blogai, muzikoje randu nusiraminimą, pagalbą.

- Kuo išsiskiriate iš kitų pradedančių dainininkų? Kuo esate pranašesnis ir vertesnis didžiosios scenos?

- Žinau, kad neužtenka būti geru dainininku, reikia charizmos, daug lemia tai, kaip save pristatysi, kokią žinutę neši, turi turėti kažką, kas patinka žmonėms, kas juos traukia tavęs klausyti. Man žmonės dažniausiai sako, kad esu nuoširdus. Gal kitas išmoksta tobulai atlikti dainą, o aš į ją sudedu visą save, jaučiu.

- Manote, kad nuoširdumas veikia pramogų pasaulyje?

- Noriu tuo tikėti. Juk gerumas turi būti pliusas. Tikiu, kas pasiseks.

- O jei visgi šįkart nepasiseks prisibelsti į muzikos pasaulį, bandysite toliau?

- Bandysiu, jei bus dar kitas projektas. O jei matysiu, kad niekaip nepavyksta, emigruosiu – į Angliją, Norvegiją ar kitur.

- Svajonė būti dainininku jus sulaiko nuo emigracijos?

- Taip. Vestuvių kiekiu nesiskundžiu vasaros sezoną, žinau, kad daug kas priklauso nuo tavęs paties, bet emigruočiau dėl tų pačių priežasčių kaip kiti – geresnės finansinės padėties, atlyginimo. Žinoma, gali išvažiuoti į kaimą, tapti ūkininku ir gyventi ramiai, bet norisi daugiau. Žinau viena – jei emigruočiau, tai užsidirbti ir grįžti į Lietuvą. Visgi save laikau patriotu ir nelabai tikiu išvykusiais lietuviais, kurie sako, kad nenori grįžti.

- Kokį mokytoją pasirinktumėte galėdamas rinktis bet ką?

- Net negalėčiau išskirti vieno Lietuvos dainininko. Bet ir „Lietuvos balse“ mane žavi Inga Jankauskaitė – ne tiek kaip dainininkė, kiek kaip stipri asmenybė, aktorė. Man labai patinka Donatas Montvydas – kaip dainuoja, kaip pažįsta savo balsą ir moka jį valdyti.

- Jauni dainininkai neretai pereina žvaigždžių ligos etapą. Esate jam pasirengęs?

- Žinau, kad ja ne vienas perserga, bet kai kurie taip ir neišsigydo. Nemanau, kad esu atsparus žvaigždžių ligai. „Chorų karuose“ ji irgi šiek tiek pasireiškė – nėra taip ir blogai, jei supranti, kad tai praeina ir nelaikai savęs talentingesniu už visus.

- Ne paslaptis, kad gerbėjai lygiuojasi į mėgstamus atlikėjus. Kuo jiems jūs, kaip žmogus, galėtumėte būti pavyzdys?

- Užsibrėžimu siekti svajonės, kad ir kas nutiktų ar kliudytų, net jei tavimi netiki patys artimiausi žmonės, kurie turėtų palaikyti.

Kvietimas

Kaip Eimantui ir kitiems seksis kovoti dėl savosios vietos „Lietuvos balse“ ir po Lietuvos muzikos saule, projekto gerbėjai pamatyti galės jau šį rudenį LNK televizijos eteryje, o patys nekantriausi laukiami rugpjūčio 10–11 dienomis Palangoje vyksiančiuose „nokautų“ filmavimuose, kuriuose tarpusavyje susirungs 60 geriausių Lietuvos balsų, kuriuos į savo komandas pasirinko Džordana Butkutė, Leonas Somovas, Donatas Montvydas ir Inga Jankauskaitė.