KAINOS PUČIASI IR VOKIETIJOJE: EMIGRANTAI TAUPO, BET Į LIETUVĄ GRĮŽTI NEPLANUOJA

Didėjančios kainos, brangstantis maistas, nuoma ir šildymas – ne tik lietuvių galvos skausmas. Emigrantai taip pat priversti taupyti ir nuolat ieškoti akcijų, bet dalis sako – į Lietuvą vis tiek grįžti neplanuoja.

Ramunė gyvena ir dirba Berlyne. Atvyko po mokslų, sutiko vyrą ir liko.

„Miestas yra patogus, bet šiuo metu labai daug gyventojų. Transportas yra apkrautas: gatvės yra pilnos, ypač po darbo“, – pasakojo Vokietijos lietuvė Ramunė Weber.

Iš darbo namo – 12 kilometrų, piko metu važiuoti trunka beveik pusantros valandos.

Per tiek metų moteriai pavyko perprasti ir vokiečius.

„Visą laiką laikosi atstumo. Jie tikrai nepuls ir ne tie, kurie puls draugauti. Senoji karta yra labai punktuali. Aišku, apie jaunimą to jau negalima pasakyti, bet keičiamės visi“, – tęsė R. Weber.

Taigi Vokietijos jaunimui pavėluoti į darbą nebeatrodo didžiausia nuodėmė.

„Taupūs, labai taupūs. Čia negali sakyti, kad be nuolaidos kažką perku, nes jau būtų ne vokiška“, – teigė Vokietijos lietuvė.

Taupo, nes sunku pragyventi, ar toks mentalitetas?

„Tai yra gyvenimo stilius. Negaliu sakyti, kad mes labai mažai uždirbame. Pats procesas taupyti tikriausiai yra didžiausias malonumas“, – kalbėjo R. Weber.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tačiau malonumas blėsta, kai kainos kaip ir Lietuvoje pučiasi.

„Butų nuoma baisiai sukilo. Šildymo kainos pakilo, viskas pabrango. Atlyginimai per daug nekyla“, – sakė Vokietijos lietuvė.

Įžvalgomis dalijasi ir grynakraujis vokietis, tačiau išgirdus, kaip jis kalba, dėl šaknų galima ir sudvejoti.

„Taip, esu vokietis. Studijavau lituanistiką Vilniaus universitete. Melodingumas labai gražus, o vokiečių kalba daug kam atrodo labai kieta“, – pasakojo vokietis Christianas Fedeleris.

Christianas Lietuvoje praleido 13 metų, o dabar Vokietijoje atstovauja ir lietuvių bendruomenei.

„Vokietijoje įprasta sveikintis su plačia šypsena. Lietuvoje yra visai kitokia atmosfera. Gal lietuviai daugiau šiaurietiško būdo? Nežinau, gal tokie uždaresni“, – svarstė pašnekovas.

Taupūs, labai taupūs. Čia negali sakyti, kad be nuolaidos kažką perku, nes jau būtų ne vokiška.

Vokietis atviravo ir apie tai, kas dažnai apie jo šalį nutylima.

„Nepopuliaru tai pasakyti, bet kai kam yra labai patogu valstybės kišenę išnaudoti. Žmonės, kurie gal nenori mažiau apmokamo darbo pasiūlymų priimti, tiesiog sako: „Ai, nenoriu eiti ir man apsimoka labiau gauti pašalpą iš valstybės, negu eiti dirbti“. O šiaip aš Lietuvoj tokių dalykų nesu matęs“, – kalbėjo vokietis.

O kiek uždirba vokiečiai?

„Vidutinis 1800 – 2000 eurų. Aišku, ne gydytojas, ne advokatas, o paprastas gyventojas“, – sakė C. Fedeleris.

Berlyne dviejų kambarių buto nuoma atsieina 800 – 1000 eurų.

Maisto kaina mėnesiui? „Vienam žmogui apie 400 reikia, neišlaidaujant“, – teigė vokietis.

„Vokietijoje taip pat yra tikrai nemažai žmonių, kurie galėtų daugiau uždirbt savo darbuose, bet darbdavys tiesiog daugiau nemoka arba atlyginimai nekyla. Žodžiu, čia jau palietėme tokią temą, kuri turbūt yra skaudi“, – kalbėjo C. Fedeleris.

Skaudi tema atsispindi protestuose, tačiau, pašnekovų nuomone, vokiečiai protestuoja retai ir kai iš tikrųjų yra prasta situacija.

Nepaisant problemų, Vokietija vis dar išlieka pirmame trejetuke šalių, kur daugiausia emigruojama iš Lietuvos.

„Oficialiai Berlyne, kiek man yra žinoma, turėtų būti apie 6 tūkstančius lietuvių“, – sakė C. Fedeleris.

Valstybės duomenų agentūra skelbė penkių pastarųjų metų iš Lietuvos į Vokietiją emigravusiųjų statistiką. Pavyzdžiui, 2022 metais išvyko daugiau nei 1600.

Daugiau iš Lietuvos emigruoja tik į Norvegiją ir Jungtinę Karalystę.