Apklausa: referendume dėl pilietybės dalyvautų 57 proc. gyventojų | KaunoDiena.lt

APKLAUSA: REFERENDUME DĖL PILIETYBĖS DALYVAUTŲ 57 PROC. GYVENTOJŲ

Referendume dėl dvigubos pilietybės dalyvautų 57 proc. šalies gyventojų, už tokią Konstitucijos pataisą linkę pasisakyti 71 proc. gyventojų, rodo Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu atlikta apklausa.

Kaip pažymi ministras Linas Linkevičius, tokio skaičiaus gyventojų nepakaktų Konstitucijos straipsniui dėl pilietybės pakeisti – tam reikia, kad „už“ balsuotų daugiau kaip pusė visų balso teisę turinčių valstybės piliečių.

Pasak L. Linkevičiaus, apklausos rezultatai rodo stiprų gyventojų nusiteikimą įteisinti dvigubą pilietybę, bet „tokio prognozuojamo balsavimo rezultato dar nepakaktų Konstitucijai pakeisti“.

Liepos pabaigoje atliktos apklausos metu gyventojų buvo klausiama, ar jie pritaria, kad būtų nustatyta, jog pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios kitos šalies pilietybę, neprarastų Lietuvos pilietybės.

Tam visiškai pritarė 33 proc. ir buvo linkę pritarti 38 proc. apklaustųjų, tad iš viso dvigubos pilietybės įteisinimą palaiko 71 proc. gyventojų. Priešingą nuomonę išreiškė 12 proc. gyventojų: 5 proc. nepritaria visiškai, 7 proc. yra linkę nepritarti.

Kaip rodo apklausos duomenys, visišką pritarimą dažniau išreiškė aukščiausio išsimokslinimo respondentai ir mažesnių miestų gyventojai.

Klausiami, ar dalyvautų referendume, jei jis vyktų 2019 metais, teigiamai atsakė 57 proc. gyventojų, neigiamai – 16 proc., o 27 proc. sakė esantys neapsisprendę.

Apklausą įmonė „Spinter Research” atliko liepos 17-24 dienomis, apklausta 1012 šalies gyventojų.

Politikai svarsto galimybę su prezidento rinkimais kitais metais skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Dvigubos pilietybės galimybės siekia išeivių bendruomenė.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo. 

Rašyti komentarą
Komentarai (8)

kaunietė

Balsuosiu tiktai prieš. Ir jokių kitokių kalbų būti negali. Jie nuleis referendumui "kartelę", pažeis Konstituciją. Valdžiai viskas galima. Referendumą dėl žemių neišpardavimo užsieniečiams sužlugdė sąmoningai. Negaus mano balso. Taip su tauta nesielgiama.

balsuosiu PRIES,

nes dvigubos pilietybes pareikalaus rusai, gime ir gyvene Lietuvoje iki Nepriklausomybes paskelbimo. Gal del ju ir kuriama dviguba pilietybe, o ne del lietuviu pabegusiu del geresnio kasnio is Lietuvos

BLT-juokas ima ...

grybe su sutve priveze ,,patrijotu ,, is xoxliandijos ,grenlandijos ir jankyno --visiems suteike pilietybe --PRIRINKO BALSUOTOJU UZ DVIGUBA PILIETYBE ,dabar jau siulo ruost referenduma prabalsuot ir keist ,,,konstitucija,,, o naxren keist ta ,,,konstitucija,,, jei NEVYGDOMI NEI VIENAS TOJ KONSTITUCIJOJ SURASYTAS ISTATYMAS ?????
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS