Dėl prezidento posto kovosiantis V. Mazuronis negaili kritikos D. Grybauskaitei | KaunoDiena.lt

DĖL PREZIDENTO POSTO KOVOSIANTIS V. MAZURONIS NEGAILI KRITIKOS D. GRYBAUSKAITEI

Europarlamentarui Valentinui Mazuroniui pristatant savo užsienio politikos gaires pabrėžiama būtinybė surasti daugiau vietos pragmatizmui, valstybė raginama neišsišokti tarptautinėje erdvėje ir kritikuojama prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Anot apie savo kandidatavimą 2019 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose pareiškusio V. Mazuronio, užsienio politikos pagrindinis tikslas turėtų būti tautinės Lietuvos valstybės stiprinimas. Pasak jo, visi užsienio politikos žingsniai turėtų būti žengti siekiant šio tikslo.

Paklausus, kokie būtų jo konkretūs veiksmai, stiprinantys tautinę valstybę, V. Mazuronis konkrečiomis strategijomis nesidalijo. Politikas pabrėžė, kad siekiant išsikeltų tikslų, elgtųsi kitaip nei kai kuriomis situacijomis elgėsi D. Grybauskaitė.

Kalbėdamas apie tai, kokia Lietuvos pozicija turėtų būti vienu ar kitu užsienio politikos klausimu, V. Mazuronis dažnai pabrėžia pragmatiškumą, laviravimą ir valstybės neišsišokimą. Pasak jo, dabartinėje Lietuvos užsienio politikoje per mažai pragmatizmo ir per daug isteriškumo.

Šiuo atžvilgiu V. Mazuronio užsienio politikos koncepcija skiriasi nuo idėjų, kuriomis buvo pagrįsta prezidento Valdo Adamkaus politika, akcentavusi Lietuvos lyderystę ir išskirtinį aktyvumą regione, bei nuo D.Grybauskaitės, dažnai pabrėžiančios Lietuvos matomumo ir principingumo tarptautinėje erdvėje svarbą.

Nemanau, kad mes turėtume būti tie, kurie puola draskyti akis kaimynams, dėl to, kad požiūriai ir vertybės stipriai skiriasi.

Valstybės susilaikymo ir išsišokimo užsienio politikoje vengimas pabrėžiamas tiek kalbant apie santykius su Rusija - politikas ragina būti santūresnius ir diplomatiškesnius, tiek kalbat apie išlaidas gynybai. Pasak V. Mazuronio, Lietuva neturėtų (jei geopolitinėje atmosferoje nekils didesnių įtampų) didinti išlaidų gynybai daugiau nei 2 proc. nuo BVP, nes taip elgdamasi, aiškino europarlamentaras, Lietuva rizikuos išsišokti kitų ES valstybių, kurios gynybai skiria mažiau, atžvilgiu.

Todėl, pabrėžė V. Mazuronis, Lietuva, pasiekusi 2 proc. nuo BVP finansavimą gynybai, nebeturėtų daugiau kelti šio klausimo.

„Lietuva, skirdama 2 procentus, ir taip yra atsidūrusi tarp daugiausiai finansuojančių gynybą valstybių. Manau, kad bandymas šokti aukščiau visų nėra labai teisingas. Aiškiai suprantame, kad tiek 2 ar 2,5 proc., jei mes imame finansinį požiūrį, nieko ten gero nepakeis. Man tai atrodo toks pionieriškas bandymas pašokinėti, pasirodant pučiant krūtinę“, - aiškino V. Mazuronis.

Jo nuomone, didesnio finansavimo nereikėtų ir dėl to, kad šiuo metu didžiausios grėsmės Lietuvai kyla ne išorėje, bet viduje. V. Mazuronis akcentavo, kad vidaus politikos problemos - nevaldoma emigracija ir žmogiškojo potencialo netekimas - yra didžiausi iššūkiai valstybei.

„Matau grėsmę išnykti mūsų tautai, bet ne karinio užkariavimo būdu. Pirmiausia pagrindinės grėsmės tautai ir valstybei yra mūsų valstybės viduje. Jei mes to nesuvoksime ir nesiimsime rimtų priemonių, tai ir Lietuvos valstybė, ir tauta rizikuoja išnykti“, - aiškino europarlamentaras.

Santykių su Rusija gairės

Kalbėdamas apie užsienio politiką Rusijos atžvilgiu, V. Mazuronis pabrėžė, kad Lietuva neturėtų dirbtinai daryti iš savęs priešo kaimyninei valstybei.

„Nors mūsų požiūriai ir pozicijos yra skirtingi, manau, kad mes neturėtume dirbtinai daryti iš savęs didžiausio priešo kaimynams, su kuriais mes visada gyvenome ir visada gyvensime. Mes turėtume palaikyti bendrą poziciją su mūsų strateginiais partneriais - JAV ir ES. Nemanau, kad mes turėtume būti tie, kurie puola draskyti akis kaimynams, dėl to, kad požiūriai ir vertybės stipriai skiriasi“, - aiškino V. Mazuronis.

V. Mazuronis kritikavo dabartinę Lietuvos politiką Rusijos atžvilgiu. Pasak jo, aštrūs Lietuvos užsienio politikos vadovų pareiškimai neturi realios naudos.

„Tai, kad mes laikomės vienos pozicijos su sąjungininkais, yra gerai, bet kai dėl vienų ar kitų priežasčių puolam be reikalo, mėtomės vienokiais ar kitokiais pareiškimais, draskom akis, mano manymu, neduoda jokios naudos niekam“, - kalbėjo europarlamentaras.

Pasak jo, dėl skambių dabartinių užsienio politikos vadovų pareiškimų Lietuva Rusijoje yra laikoma prieše.

„Mes dirbtinai kuriame įvaizdį. Pažiūrėkite į Rusijos piliečių apklausas. Jos rodo, kad Lietuva yra viena iš didžiausių rusų priešų. Iš tikrų aš nemanau, kad Lietuva turi būti priešė rusams arba rusų tautai“, - sakė V. Mazuronis, pabrėždamas, kad, nepaisant nesutarimų su Rusijos valdžia, tokia Lietuvos politika nėra išmintinga.

V. Mazuronis ragino pragmatiškai pažvelgti ir į Lietuvos bei Baltarusijos santykius. Europarlamentaras pripažino, kad tai diktatoriška valstybė, tačiau, aiškino V. Mazuronis, su ja būtina bendradarbiauti.

Europarlamentaras labai kritiškai įvertino Lietuvos politikų pareiškimus, kad su Lietuvos pašonėje statoma Astravo atomine elektrine nereikia susitaikyti ir daryti Minskui spaudimą, kad AE nebūtų užbaigta.

Pasak jo, reikia susitaikyti, kad pasienyje atsiradęs objektas bus pastatytas ir dėti visas pastangas, užtikrinant jo saugumą.

„Manau, šiandien kažką padaryti, kad Astravo elektrinė nebedirbtų. yra neįmanoma. Todėl dabar mes su kitomis ES valstybėmis turėtume koncentruotis į maksimalią saugumo kontrolę. O visa kita yra politiniai demaršai ir bandymas žaisti jausmais. (...) Tai garsiausiai šaukiančių primestas susirūpinimas“, - apibendrino V. Mazuronis, pridurdamas, kad kategoriška pozicija nėra naudinga Lietuvai.

Euroatlantiniai santykiai

V. Mazuronis, kalbėdamas apie tai, koks ES raidos scenarijus geriausiai atitiktų Lietuvos interesus, nebuvo konkretus. Politikas, viena vertus, tikino, kad palaiko ES tolesnės integracijos procesus, tačiau, kita vertus, leido suprasti, kad Lietuvai ES svarbi tik dėl pragmatinių saugumo priežasčių.

Be to, europarlamentaras nenorėjo savęs priskirti nei prie eurooptimistų, nei euroskeptikų.

„Aš save traktuočiau kaip Lietuvos tautinės valstybės interesų gynėją. Savęs netraktuočiau nei euroskeptiku, nei eurooptimistu“, - Eltai sakė V. Mazuronis.

Šiandien aš matau Lietuvos bėgimą iš paskos traukinio ir pritarimą tai pusei, kurios švilpukas garsiau sušvilpia.

Prezidento posto siekti pasiryžęs politikas pabrėžė, kad šiandien akivaizdžiai matomos dvi iškilusios ES tolesnės raidos perspektyvos - stiprinti federalizmą arba toliau likti nacionalinių valstybių sąjunga. Tačiau V. Mazuronis nepaaiškino, kurią perspektyvą, jo manymu, būtų palankiausiai remti Lietuvai. Politikas aiškino, kad Lietuva turėtų laviruoti tarp šių dviejų blokų ir ieškoti sutarimo tarp skirtingas pozicijas turinčių valstybių.

„Tarp tų dviejų blokų (skirtingas ES ateities vizijas remiančių valstybių. - ELTA) vyksta bandymas nugalėti vienas kitą. O tai iš esmės veda į ES pralaimėjimą ir galimus skilimus. Todėl Lietuvos kelias turėtų būti išmintingas laviravimas, siekiant maksimalios naudos sau - Lietuvos valstybei. Toks kelias turėtų būti, o ne kažkoks kietas vienos pusės palaikymas“, - aiškino V. Mazuronis.

„Reikia pažiūrėti į situaciją ne tik savo akimis, bet ir vadinamųjų oponentų ar kitą nuomonę turinčių valstybių akimis“, - pridūrė V. Mazuronis.

Tačiau, nepaisant raginimo „laviruoti“ ir aiškiai nesusitapatinti su kuria nors viena pozicija, V. Mazuronis kritikavo D. Grybauskaitę, kad ši, jo manymu, nėra aiškiai išsakiusi pozicijos šiais klausimais.

„Šiandien aš matau Lietuvos bėgimą iš paskos traukinio ir pritarimą tai pusei, kurios švilpukas garsiau sušvilpia. Tai Lietuvos valstybei nenaudinga, trumpalaikė pozicija“, - kalbėjo V. Mazuronis.

Panašiu laviravimu ir aiškios pozicijos neprisiėmimu V. Mazuronis ragina užsiimti pastaruoju metu kylančiuose ginčuose tarp euroatlantinių sąjungininkų - ES ir JAV. Politikas abstrakčiai ragina įsiklausyti į vienas kitai prieštaraujančių pusių argumentus ir motyvus, o Lietuvos pozicijas stiprinti ten, kur JAV ir ES požiūriai sutampa.

D. Grybauskaitės politikos vertinimas

V. Mazuronis labai kritiškai įvertino prezidentės užsienio politiką. Anot jo, D. Grybauskaitės užsienio politikoje buvo daug sutrikimo ir emocijų. Europarlamentaras skeptiškai įvertino D. Grybauskaitės pirmosios kadencijos pradžioje išsakytus pareiškimus, kad Lietuva turėtų daugiau bendrauti su turtingomis šalimis, nei, kaip buvo V. Adamkaus prezidentavimo metu, su geopolitiškai ir ekonomiškai nestabiliomis Rytų Europos valstybėmis.

„Iš pradžių ji nevažiavo susitikti su Obama, po to buvo pareiškusi, kad gana draugysčių su ubagais, turėdama galvoje Ukrainą ir kitas Rytų partnerystės valstybes (...). Tai buvo blaškymosi, neapsisprendimo, aiškios politikos neturėjimo laikotarpis. Emocingi, teatrališki gestai. Man atrodo, kad atvirumo, skaidrumo ir svarbiausia suformuotų Lietuvai naudingų principų siekimo pastaruosius metus vadovaujant D. Grybauskaitei nebuvo“, - sakė V. Mazuronis.

Politikas tvirtino, kad turėdamas galimybę vadovauti užsienio politikai keistų jos įgyvendinimo formą, bet ne užimamas pozicijas.

**************************

Prezidentės Dalios Grybauskaitės antrajai kadencijai einant į pabaigą, naujienų agentūra ELTA pristato apie savo pretenzijas dalyvauti oficialiai pareiškusių ar tą dar daryti ketinančių politikų užsienio politikos vizijas.

Potencialiais kandidatais dalyvauti 2019 m. prezidento rinkimuose laikomi politikai ir visuomenininkai deklaravo, jų nuomone, svarbiausias Lietuvos politikos su ES, JAV ir Rusija gaires, aptarė svarbiausias nacionalines grėsmes, kurios šiuo metu kyla Lietuvos nacionaliniam saugumui bei tai, kaip jie vertina beveik dešimtmetį trukusį prezidentės D. Grybauskaitės vadovavimą šalies užsienio politikai.

Rašyti komentarą
Komentarai (11)

Anonimas

Lietuvai išviso nereikia priezidento nes jis neturi galiu nes šali valdo kvailas seimas! Ir liėtuvai nereikia tiek seimunu uztektu 70 seimunu kiek pinigu sutaupitu i biudzieta!

eii

tai stai siulom jums skaitytojai ir komentatoriai balatiruotis visiems i prezidento lovi, neskim kartu paraiskas, ysivaizduokit i prezidento vieta tukstanciai kandidatu...ot pasirinkimas butu zmogeliams...

...

Na, protingai kalbi... gaila, bet nesi vertas prezidentu tapt.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS