R. PAKSO NAUJAS PASIŪLYMAS IŠGĄSDINO EKSPERTUS

Neseniai sumanymą organizuoti referendumą dėl lito sugrąžinimo deklaravęs europarlamentaras Rolandas Paksas politikus ir politologus nustebino dar vienu pareiškimu.

Šį kartą R. Paksas siūlo radikaliai pasukti Lietuvos užsienio politikos kursą ir iškėlė idėją demilitarizuoti NATO aljansui priklausančias Baltijos valstybes bei labiausiai militarizuotą Europos dalį - Rusijai priklausančią Kaliningrado sritį.

„Pasisakyčiau už tai, kad Lietuva inicijuotų Baltijos valstybių ir Karaliaučiaus srities demilitarizavimo susitarimą, kaip ilgalaikę taikos Europoje ir visame pasaulyje programą“, - savo internetiniame puslapyje rašo R. Paksas.

Tačiau tiek politikai, tiek ekspertai tokią europarlamentaro iniciatyvą vertina ne tik kaip utopišką, bet ir labai pavojingą. Pasak Lietuvos karo akademijos (LKA) docento Giedriaus Česnako, tokios R. Pakso kalbos nebetelpa į populizmo rėmus ir tiesiog kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Tarptautinės politikos ekspertas svarsto, kad pastaraisiais savo pareiškimais europarlamentaras sąmoningai ar ne, bet siūlo kelius, kaip suorganizuoti finansinę ir saugumo katastrofą šalyje.

Tuo tarpu R. Paksas, pabrėždamas, kad kiekvienas politikas turi turėti svajonę, teigia, jog Lietuvos užsienio politikos strategija dabartinių iššūkių kontekste turėtų kardinaliai keistis. Pasak jo, naujasis Lietuvos užsienio politikos kursas turėtų būti sudarytas iš tarptautinių iniciatyvų, atsisakančių kurti naujus karinius vienetus šalyje.

Jis teigia, kad siekis stiprinti karinį saugumą Lietuvoje kyla tik dėl to, kad valdančiųjų protai yra užvaldyti. Tai, pasak jo, Lietuvai yra labai pavojinga.

Tokios kalbos politiškai neatsakingos ir gal net kertasi su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.

„Esu įsitikinęs, kad visos diplomatų ir mūsų politikų pastangos turi būti mobilizuotos, jog šioje pasaulio dalyje niekam nekiltų noras žvanginti ginklais ir bauginti vieni kitus karine agresija“, - rašo. R. Paksas.

Eltai komentuodamas savo idėjos pagrįstumą europarlamentaras teigė, kad kiekvienas politikas turi turėti tikslą arbą svajonę ir, kad būtina žengti žingsnį, kuris įgyvendintų taiką regione.

R. Paksas tvirtino, kad neseniai priimtas partijų susitarimas didinti išlaidas gynybai neprisideda prie šalies saugumo didinimo, todėl, pasak jo, reikėtų įgyvendinti kitą strategiją - stiprinti saugumą apskritai atsisakant ginklų valstybėje ir ieškoti susitarimo su Rusija.

Tačiau į tokias R. Pakso kalbas įtariai pasižiūrėjo tiek parlamentinių partijų susitarimą artimiausią dešimtmetį nuosekliai didinti išlaidas krašto apsaugai pasirašiusios partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, tiek buvęs Europos ambasadorius Rusijoje diplomatas Vygaudas Ušackas.

Diplomatas aiškino nematąs prielaidų, kodėl, įvertinus karinę Rusijos agresiją ir jos sutelktas karines pajėgas prie NATO sienų, reikėtų apskritai svarstyti demilitarizacijos galimybę.

„Aš tiesiog nematau prielaidų. Lietuvos nacionalinis saugumas turi remtis keliomis atramomis - tai ir brandžių piliečių, gebančių ir pasiruošusių ginti savo tėvynę ruošimas, mūsų investicijomis į gynybą ir sąjungininkų parama“, - Eltai pabrėžė V. Ušackas.

Jam antrino ir R. Žemaitaitis. Komentuodamas bendrapartiečio pasisakymą „tvarkiečių“ lyderis pabrėžė, kad vargu ar pavyktų susitarti su agresyvią politiką vykdančia ir kitų valstybių rinkimus paveikti siekiančia Rusija. Politikas taip pat akcentavo, kad negalima skaldyti visuomenės supriešinant išlaidas gynybai su lėšomis, skiriamomis socialinėms reikmėms.

„Man, kaip politikui, irgi būtų lengva šaukti, neduokim krašto apsaugai, o duokim pensijoms. Bet tai nėra išeitis, nes valstybė gyvena ne tik šia diena“, - aiškino R. Žemaitaitis.

Politologui G. Česnakui R. Pakso svarstymai pasirodė ne tik utopiški, bet ir keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui. Įvertinęs neseniai viešojoje erdvėje pasirodžiusį europarlamentaro pasvarstymą, kad reikėtų surengti referendumą dėl lito grąžinimo, LKA docentas teigė, kad galima pagalvoti, jog R. Paksas sąmoningai ar ne, bet yra suinteresuotas šalyje sukelti finansinę-ekonominę ir saugumo katastrofą.

Pasak G. Česnako, tokios R. Pakso kalbos ištrūksta iš tradicinio populizmo ribų ne tik dėl to, kad tiesiogiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kvestionuojant Lietuvos narystę NATO, bet ir vargu ar atspindi tai, ką žmonės nori girdėti.

„Populizmas yra nukreiptas į tai, ką nori girdėti žmonės ir gyventojai. Reikia pripažinti, kad niekas nenori svarstyti, jog čia įvyks karinė invazija ir reikės kariauti. Tačiau Lietuvos visuomenė, rodo gyventojų apklausos, galvoja apie valstybės gynybą. Gal ne visi žino, kaip tai daryti, bet vis daugiau žmonių eitų ginti valstybę“, - aiškino tarptautinės politikos ekspertas.

Anot jo, nereikia turėti iliuzijų, kad dabartinis Kremliaus režimas net svarstytų iniciatyvas, apie kurias kalba R. Paksas.

„Tokias idėjas kelti matant Rusijos veiksmus nuo 1992 metų Padnestrėje, po to Gruzijoje, po to Ukrainoje, stebint tai, kokia karinė ginkluotė telkiama vakarinėje Rusijos apygardoje, yra visiškai neadekvatus žingsnis. Lietuva, įvertinusi tai, turi ne tik vartoti, bet ir tiekti saugumą NATO. Demilitarizavus Baltijos valstybes, iškart kiltų klausimų ir dėl NATO narystės perspektyvų. Gal čia yra kažkur giliau siekiantys dalykai?“, - samprotavo G. Česnakas.

„Tokios kalbos politiškai neatsakingos ir gal net kertasi su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais“, - apibendrino politologas.

Tačiau ekspertų ir politikų argumentai europarlamentaro neįtikina. Jis teigė tikįs, kad su karinę agresiją vykdančiu Kremliumi įmanoma susitarti ir surasti diplomatinių sprendimų.

„Aš įsivaizduoju, kad galima daryti, aš įsivaizduoju, kad mano mylimiausias politikas Vinstonas Čerčilis niekada nebūtų pasakęs, net pačiomis bjauriausiomis situacijomis, kad nereikia kalbėtis. Jis visada bandytų kalbėtis, tartis ir po to daryti sprendimus“, - kalbėjo R. Paksas.

Paklaustas, ar nemano, kad būtų priešingai ir su demokratines normas laužančiu Kremliaus režimu Didžiosios Britanijos premjeras Antrojo pasaulinio karo metais V. Čerčilis kalbėtųsi taip pat nuožmiai ir principingai, kaip, kad užėmė poziciją nacistinės Vokietijos atžvilgiu, R. Paksas pasiliko prie savo.

„Jūs pasiėmėt vieną žymesnį įvykį iš Čerčilio gyvenimo. Jūs perskaitykite visą jo biografiją ir paimkite visumą jo darbų ir suprasite, kad aš esu teisus“, - užbaigiant pokalbį sakė Eltai R. Paksas.