FIASKO: NEPAVYKO ATMESTI PREZIDENTĖS VETO – SOCIALDARBIEČIAI LIKO BE DOTACIJOS

Valdantiesiems ketvirtadienį nepavyko atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotų įstatymų dėl dotacijos skyrimo socialdarbiečiams.

Už tai, kad prezidentės veto būtų atmestas, balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 47 ir susilaikė du parlamentarai. Norint priimti prezidentės grąžintą įstatymą reikia, kad už jį balsuotų ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Liko be dotacijos

Už pataisas, kurios rinkimuose nedalyvavusiai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP) būtų atnešusios per 200 tūkst. eurų dotaciją, balsavo „valstiečiai“, išskyrus Raimundą Martinėlį, socialdarbiečiai ir keli „tvarkiečiai“. Opozicija buvo prieš.

„Konjunktūriškai apsispręsta nedelsiant, jau tuoj pat iš Vyriausybės papildomų pinigų skirti dotaciją naujai atsikūrusiam politiniam dariniui, valdančiųjų svarbiam rėmėjui. Aš manau, kad tą reiškinį galima vadinti kaip specifinė politinės korupcijos atmaina. Štai, už tą politinę paramą yra bandoma atsilyginti dosniais mokesčių mokėtojų pinigais“, – apie valdančiųjų pataisas sakė konservatorius Jurgis Razma.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas savo ruožtu teigė, kad gal įstatymas „nėra idealus“, bet kalbėdamas apie mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimą pažėrė kritikos iš biudžeto finansuojamam Lietuvos radijui ir televizijai (LRT).

„Klausau aš tų kalbų ir stebiu viešąją erdvę, stebiu LRT, kitas žiniasklaidos priemones, (...) ir matau labai aiškią tendenciją, kaip mokesčių mokėtojų pinigais finansuojama vienos partijos idėja, propaganda ir pozicija. Aš manau, šitas įstatymas, kuris yra pasiūlytas, gal jis nėra idealus, situacija neeilinė, bet palyginti su tuo kas vyksta, šešėlinis finansavimas, propagandinis finansavimas visuomeniniame nacionaliniame transliuotojuje yra šimtą kartų blogiau ir būtent tai reikia tirti“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.

Neleido skolintis partijoms

Taip pat Seime neužteko balsų atmesti veto Biudžeto įstatymo pataisai, kuri naujų partijų finansavimui būtų leidusi Vyriausybei skolintis.

Prieš pataisą kalbėjęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas „valstietis“ Vytautas Bakas tvirtino, kad šalyje yra sričių, kuriose Socialdemokratų darbo partijai numatytus 200 tūkst. eurų būtų galima panaudoti vertingiau.

„Mes galėtume už tuos pinigus visiškai aprūpinti žvalgybą, Specialiųjų tyrimų tarnybą geriausia šiuo metu esančia specialiąja technika. Galėtume įsteigti analitinius padalinius, pritraukti naujų specialistų, kurie galėtų analizuoti tas skyles, pro kurias išteka didžiausia mūsų biudžeto dalis arba kur yra skaudžiausios sritys šešėlinės ekonomikos prasme. Aš manau, ir kitose srityse yra sričių, kur galima būtų panaudoti tuos 200 tūkst. eurų ir pasakyti, kad mes sukūrėme vertę. Jeigu mes skirsime šitai partijai, mes nesukursime vertės“, – kalbėjo V. Bakas.

Numatydamas po Seimų rinkimų susikūrusioms partijoms, Seimas kartu priėmė pataisas, iš kur paimti lėšų. Buvo leista Vyriausybei skolintis gynybos įsipareigojimams vykdyti bei naujai įsteigtoms partijoms finansuoti.

Vyriausybė iš pradžių siūlė leisti skolintis gynybai, kad būtų užtikrintas 2 proc. BVP rodiklis, tačiau Seime „valstietės“ Agnės Širinskienės siūlymu buvo pridėtas dar vienas punktas – leisti skolintis ir naujai įkurtoms partijoms.

Prezidentė pataisą vetavo su savo siūlymu Vyriausybei leisti skolintis tik gynybos reikmėms.

Šiam prezidentės pasiūlymui dėl Biudžeto įstatymo pataisos Seimas už balsavus 108 Seimo nariams pritarė – Vyriausybė galės skolintis įsipareigojimams NATO užtikrinti.

Balsų pritrūko ir kitų metų LSDDP dotacijai

Šalies vadovė Politinių partijų pataisas dėl finansavimo grąžino su savo pasiūlymais – jie būtų leidę skirti socialdarbiečiams dotaciją nuo kitų metų, tačiau opozicijai sugriovus kvorumą neužteko balsų joms priimti.

Už pataisas balsavo 69 Seimo nariai, opozicija nesiregistravo, tad pritrūko dviejų balsų, kad įstatymas būtų priimtas su prezidentės pasiūlytomis pataisomis.

Tai reiškia, kad lieka galioti dabartinė dotacijų skirstymo tvarka – po rinkimų įsteigtos partijos biudžeto lėšų negauna, o pinigai paskirstomi partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus. Pinigai paskirstomi proporcingai visų surinktų balsų skaičiui.

Premjeras Saulius Skvernelis vėliau žurnalistams sakė, kad dėl prezidentės siūlymų bus bandoma balsuoti dar kartą – gal pavyks surinkti kvorumą.

„Bus dar balsuojama, tradiciškai pasielgė opozicija, ištraukė korteles Seimo salėje, ir bus balsavimas pakartotas. Koks jau bus sprendimas, toks bus“, – sakė premjeras.

Prezidentė grąžindama įstatymą siūlė, kad partijų įstatymo pataisos su jos teikiamomis korekcijomis įsigaliotų nuo kitų metų sausio, o ne nuo pasirašymo datos.

Anot prezidentės, rinkimuose nedalyvavusios, bet atstovų Seime turinčios partijos galėtų gauti finansavimą, tačiau tai turi būti daroma ne skolinantis, o numatant lėšų kitų metų biudžete.

Grąžindama tobulinti Politinių partijų įstatymo pataisas dėl rinkimuose nedalyvavusių parlamentinių partijų veiklos finansavimo prezidentė siūlė tris saugiklius, kurie neleistų piktnaudžiauti dotacijomis.

Nuo Socialdemokratų partijos atskilusių politikų įsteigta Socialdemokratų darbo partija šiuo metu kaip nedalyvavusi rinkimuose iš viso negauna dotacijos.

A. Širinskienė susitaikė

Nepavykus ketvirtadienį valdantiesiems priimti sprendimo, užtikrinančio 200 tūkst. eurų siekiančią dotaciją „socialdarbiečiams“, „valstietė“ Agnė Širinskienė teigia, kad reikia susitaikyti su tuo, jog Gedimino Kirkilo vadovaujama partija liks be valstybės lėšų.

A. Širinskienė Eltai teigė, kad anksčiau jos išsakyti samprotavimai, jog valstybės finansavimo negavę „socialdarbiečiai“ bus linkę ieškoti neskaidrių lėšų, buvo tik teoriniai. Todėl politikė tvirtino nesibaiminanti, kad finansavimo negavę koalicijos partneriai pasiners į korupcijos liūną.

„Mes iš tikrųjų pasitikime savo koalicijos partneriais ir nenorime, kad jiems kiltų kokios nors rizikos. Mes to nelinkime, tačiau turime suprasti, kad nesant švarių lėšų rizika, kad gali būti pradėta kitokių lėšų paieška, išlieka. Bet tikrai nei įtariame kolegas, nei manome, kad jie taip galėtų daryti. Tai buvo daugiau teorinis pasvarstymas, kad neduodant lėšų daromas spaudimas ieškoti kitokių“, - po LSDDP nepalankaus Seimo sprendimo aiškino politikė.

A. Širinskienė teigė, kad šiais metais Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) valstybės finansavimo tikrai nebegaus. Dėl to politikė apgailestavo ir kaltę vertė konservatoriams, kurie, pasak jos, nemokėdami normaliai konkuruoti sabotavo sprendimo priėmimą.

„Greičiausiai opozicinės partijos, nemokėdamos kitaip konkuruoti, stengiasi, kad prieš rinkimus oponentai neturėtų pinigų“, - aiškino A. Širinskienė.

Politikė teigė, kad dar nėra priimti konkretūs sprendimai, kaip bus elgiamasi LSDDP finansavimo klausimu toliau, tačiau pabrėžė, kad ir toliau laikysis pirminio sumanymo.

„Iš principo tokios partijos turi būti skaidriai finansuojamos ir parlamentinės partijos turi gauti finansavimą iš valstybės biudžeto. Tai mes to ir laikysimės“, - apibendrino viena iš „valstiečių“ lyderių.

Kadangi antrojo pusmečio dotacija partijoms turi būti pervesta iki lapkričio 15 d., „socialdarbiečiai“, valdantiesiems nesugebėjus priimti siūlytų įstatymų pataisų, liks be 200 tūkst. eurų valstybės lėšų.

Nepaisant valdančiųjų lyderių deklaruotų užmojų, „valstiečiams“ ir „socialdarbiečiams“ nepavyko atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoto politinių partijų finansavimo įstatymo, reikalingo valstybės dotaciją skirti rinkimuose nedalyvavusiai LSDDP.

Seime taip pat neužteko balsų atmesti prezidentės veto Biudžeto įstatymo pataisai, kuri „socialdarbiečių“ finansavimui būtų leidusi Vyriausybei skolintis.