ĮVERTINO E. MASIULIO IR PREZIDENTĖS SUSIRAŠINĖJIMĄ: GALI GRĖSTI APKALTA

Jeigu paaiškės, kad informacija, skelbiama apie prezidentės ir „MG Baltic“ korupcijos byloje įtariamo liberalo Eligijaus Masiulio susirašinėjimus, yra teisinga, parlamentarai gali imtis naujų apkaltos procedūrų, LRT RADIJUI sakė advokatas Algimantas Šindeikis.

Tą patį teigė ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas. Anot jo, jei informacija teisinga, prezidentės veiksmus galima vertinti kaip bandymą daryti įtaką demokratijai.

Anot A. Šindeikio, informacija, paskelbta viešojoje erdvėje, gana rimta ir suteikia naujų atspalvių politinės korupcijos byloje: „Tai gali, matyt, pasibaigti, prasidėjus tam tikriems naujiems apkaltos procesams. Jeigu iš tikrųjų yra taip, kaip tvirtinama tose publikacijose (prezidentė bandė paveikti žurnalistus, darė poveikį per jų savininkus), manyčiau, toks elgesys Konstitucijos prasme netoleruotinas.“

Advokatas pridūrė – jeigu yra aplinkybių, susijusių su prokurorų paskyrimu, kurios derinamos su privačia struktūra, tai irgi sunkiai suvokiama protu: „Manau, jeigu ta informacija turi rimtą pagrindą, tikėtina, kad parlamentarai gali imtis naujų apkaltos procedūrų.“

A. Šindeikis svarstė, kad E. Masiulis informaciją apie susirašinėjimus paskelbė dabar, bandydamas gerinti savo padėtį ir palengvinti gynybą. Tačiau, teigė advokatas, mažai tikėtina, kad ši informacija iš tiesų gali pagerinti E. Masiulio situaciją.

„Nemanau, kad pateikta informacija kaip nors švelnina E. Masiulio atsakomybę pagal tuos Baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos jam yra pateikti kaltinimai. Bet į šį skandalą įveliami nauji politikai. Šiuo atveju įveliama respublikos prezidentė“, – pirmadienio popietę sakė A. Šindeikis.

Profesorius M. Jurkynas antrino A. Šindeikiui. Jo tvirtinimu, jeigu paskelbta informacija teisinga, ji parodo prezidentės bandymus daryti poveikį: „Tai galime vertinti kaip prezidentės slapto poveikio netgi tam tikriems demokratiniams procesams pavyzdį. Tai yra spaudimo priemonės žiniasklaidai. Tokie įtarimai. Jeigu tai pasitvirtintų, tai iš tiesų būtų labai neigiamas atvejis.“

Profesorius pridūrė nesąs nustebęs dėl susiklosčiusios situacijos. Anot jo, nestebina ne tik tai, kad prezidentė galėjo būti, kaip įvardijo pašnekovas, E. Masiulio „politiniu stogu“, bet ir pasirinkti veikimo būdai.

Tada kyla klausimas, ar tik vienai LNK buvo bandoma padaryti spaudimą, kad, tarkime, televizija pakeistų nuomonę dėl kritikuojamų kandidatų į generalinius prokurorus? Tai klausimai, kuriuos jau reikėjo atsakyti.

„Nestebina būdas pasinaudoti tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga, tiek pažymomis. Kaip kadaise minėjo buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, prezidentė jį šantažavo ir sakė, kad bus paviešinta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kad bus daromas politinis spaudimas, į ką, beje, Lietuvos žiniasklaidoje beveik niekas nesureagavo“, – priminė M. Jurkynas.

Jo teigimu, tada prezidentė pareiškė nekomentuosianti premjero pasisakymų ir ši situacija žiniasklaidoje po to nebebuvo plačiau aptariama: „Vien šis atvejis jau galbūt gali būti vertas apkaltos procedūros. Prezidentės norai kontroliuoti politinę situaciją politinio spaudimo priemonėmis nebuvo jokia paslaptis, tačiau į tai įveliamos ir žiniasklaidos priemonės.“

Profesoriaus aiškinimu, dėl išreiškiamos pozicijos tam tikros žiniasklaidos priemonės gali patikti ar nepatikti, bet tai vis tiek yra vienas iš demokratijos garantų.

Paklaustas, kodėl tokia informacija galėjo būti paskelbta būtent dabar, profesorius pritarė A. Šindeikio nuomonei – E. Masiulis bando gerinti savo padėtį. M. Jurkynas netgi kėlė hipotezę, kad toks sprendimas galėjo būti priimtas dėl to, kad politikas nebeturi politinio užnugario.

„Ponas Masiulis nebeturi politinio stogo ir yra paliktas prieš Temidę, jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Manau, supratęs, kad neturi politinės atramos, nutarė viešinti tai, ko nebūtų viešinęs anksčiau. Sakyčiau, tai yra gynybinio plano dalis. Kai jis buvo pagautas su tais pinigais, sakė – ateis laikas, aš daug papasakosiu. Tai buvo žinia (aš taip suprasčiau) – jeigu aš nebūsiu politiškai apsaugotas, nusitempsiu su savimi ir daugiau žmonių. Kas galėtų paneigti, kad tai dabar nevyksta?“ – svarstė M. Jurkynas.

Jis priminė, kad E. Masiuliui tebegalioja nekaltumo prezumpcija – žmogus nėra kaltas, kol to neįrodė teismas. Tačiau, teigė profesorius, susidariusia situacija vis tiek gali pasinaudoti kuri nors politinė partija ar politikas.

Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka antrino M. Jurkynui, teigdamas, kad prezidentė turi visišką teisę palaikyti ryšius su kitais politikais ar juos kritikuoti. Tačiau, atkreipė dėmesį apžvalgininkas, problema dėl susirašinėjimų kyla kita.

„Prokurorai, panašu, išėmė šį įkaltį, rastą E. Masiulio bute, susirašinėjimą su prezidente, iš korupcijos bylos. Ar jie patys tai sugalvojo? Spėju, pagal tai, kiek turime informacijos, kad ne patys. O tai jau skandalas“, – pirmadienio popietę komentavo R. Valatka.

Anot jo, dar viena bėda yra ta, kad prezidentė bando daryti įtaką per politiką, kuris bendrauja su „MG Baltic“ koncernu, turinčiu televizijų, naujienų portalų ir kitų žiniasklaidos priemonių: „Atsiprašau, tai, kad žurnalistas vadinamas „Mockaus skaliku“, yra labai nepagarbu žiniasklaidai. Tada kyla klausimas, ar tik vienai LNK buvo bandoma padaryti spaudimą, kad, tarkime, televizija pakeistų nuomonę dėl kritikuojamų kandidatų į generalinius prokurorus? Tai klausimai, kuriuos jau reikėjo atsakyti.“

Portalas Lrytas.lt savaitgalį paskelbė gavęs prezidentės elektroninio susirašinėjimo su politinės korupcijos bylos įtariamuoju E. Masiuliu įrodymų. Aiškėja, kad prezidentė neva nevengė kritikuoti politikų ir šalyje vykstančių politinių procesų.

Portalas skelbė, kad sudaromas įspūdis, jog nors ir prezidentė viešai kritikavo oligarchus, ji su jais galėjo ieškoti kontaktų. Savotišku tarpininku tarp šalies vadovų ir oligarchų tariamai buvo Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis.

Komentare, išplatintame žiniasklaidai pirmadienio rytą, prezidentūra skelbė: „Teismas šiuo metu nagrinėja politinės korupcijos bylą, kurioje E. Masiulis yra kaltinamas kyšio paėmimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu. Metamos visos priemonės politizuoti bylą ir paveikti jos eigą bei baigtį. Todėl nuo bet kokių komentarų susilaikome, kad jie nebūtų panaudoti kaltinamųjų gynybai“.

Pirmadienio popietę surengtoje spaudos konferencijoje prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė pranešė, kad paskelbta informacija neatitinka tikrovės: „Norime atkreipti dėmesį, kad žiniasklaidoje pasirodę teiginiai, kad 2015 metais prezidentė derino generalinio prokuroro kandidatūrą su verslo koncernu „MG Baltic“ neatitinka tikrovės ir klaidina visuomenę.“

Plačiau komentuoti situaciją prezidentūra atsisakė, dar kartą argumentuodama, kad tai gali paveikti vykdomą tyrimą.

Generalinė prokuratūra teigia, kad nusikaltimo požymių neturintis politikų elgesys nebuvo ikiteisminio tyrimo dalyku. Ji atsisako komentuoti E. Masiulio teiginius apie susirašinėjimą su prezidente Dalia Grybauskaite.