JUDA Į PRIEKĮ SIŪLYMAS NULEISTI KARTELĘ REFERENDUMUI DĖL DVIGUBOS PILIETYBĖS

Seime juda į priekį siūlymas nuleisti kartelę referendumui dėl dvigubą pilietybę leidžiančių Konstitucijos pataisų.

Ketvirtadienį po svarstymo 64 balsais „už“, 15 balsų „prieš“ ir 25 parlamentarams susilaikius pritarta Referendumo įstatymo pataisoms. Dar liko vienas balsavimas dėl pataisų priėmimo.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos vadovas Antanas Vinkus ragino kolegas palaikyti pataisas, kurios palengvintų sąlygas referendumui dėl dvigubos pilietybės, bet konservatoriai įžvelgia pavojus supaprastinant Konstitucijos keitimo taisykles.

„Noriu dar kartą pakviesti išgirsti Pasaulio lietuvių bendruomenės dešimt metų netylantį prašymą. Tai sudarytų galimybę Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimą referendume priimti daugiau kaip pusės referendume dalyvavusių piliečių balsais“, – sakė A. Vinkus.

„Esu įsitikinęs tokio referendumo sėkme, nes taip būtų sudaryta galimybė lietuviams, ypač jauniems, visada grįžti į Lietuvą“, – sakė parlamentaras.

Jei mes priimsime šį sprendimą, negalėsime taikyti vienam konkrečiam atvejui, turėsime taikyti visiems atvejams, man atrodo, kad tai labai pavojingas žaidimas.

Pataisą palaikė valdantieji bei liberalai, prieš buvo ir susilaikė konservatoriai, „tvarkiečiai“, socialdemokratai.

Konservatorius Mykolas Majauskas sakė remiantis dvigubos pilietybės įteisinimą, bet ne Konstitucijos pirmojo skirsnio keitimo sąlygų supaprastinimą – tame mato pavojų ateityje keičiant Konstituciją dėl kitų esminių nuostatų.

„Šiandien mes keičiame ne šiaip kažkokias taisykles, o keičiame Konstituciją. Yra priežastis, kodėl įdėtas toks slenkstis, reikalavimas surinkti tokį žmonių skaičių pakeisti esminius, pamatinius sprendimus“, – sakė M. Majauskas.

„Jei mes priimsime šį sprendimą, negalėsime taikyti vienam konkrečiam atvejui, turėsime taikyti visiems atvejams, man atrodo, kad tai labai pavojingas žaidimas“, – kalbėjo konservatorius.

Referendumo įstatymo pataisa Konstitucijos pirmo skirsnio 12 straipsniui, apibrėžiančiam pilietybę, darytų išimtį dėl jos priėmimo – reikėtų mažiau balsų nei kitiems pirmo skirsnio straipsniams.

Pagal siūlymą, pilietybę apibrėžiantis straipsnis galėtų būti pakeistas, jei už tai referendume pasisakytų daugiau kaip pusė dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę.

Šiuo metu visam Konstitucijos pirmajam skirsniui galioja didesni apsaugos reikalavimai – Konstitucijos pataisoms būtina, kad už jas referendume balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių balso teisę.

Seimo Teisės kanceliarijos departamentas pakeitimuose įžvelgia pavojingą precedentą.

„Teisės departamento manymu, Konstitucijos pirmo skirsnio nuostatų apsaugos standartų mažinimas yra pakankamai pavojingas dalykas“, – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) posėdyje svarstant projektą sakė departamento atstovė Ona Buišienė.

TTK vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė teigė, kad balsuojant dėl pataisų priėmimo kartu bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, kad įvertintų pataisų konstitucingumą.

Seime sudaryta darbo grupė šiuo metu svarsto, kaip ir kuomet galėtų vykti referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Referendumui planuojama teikti formuluotę, kad kad pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.

Kitais atvejais Lietuvos respublikos pilietis negalėtų būti ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo numatytas išimtis.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės balso teisę turinčių piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės balsų „už“.

Aukštesnė balsų kartelė referendumu keičiant Konstituciją taikoma visam pirmajam skirsniui.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

Valstybės vadovai svarsto, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo galėtų vykti kartu su prezidento rinkimais 2019 metais.

Dvigubos pilietybės siekiantys pasaulio lietuviai įvardija kitą datą, Seimo rinkimus 2010-aisiais, siūlydami numatyti daugiau laiko pasiruošti referendumui.