KANDIDATAMS PAAUKOJO NUO 1 CENTO IKI 17 990 EURŲ

Rėmėjų parašų ir finansinių aukų skaičius – lakmuso popierėlis, parodantis, kiek pretendentai valdyti valstybę turi tam galimybių. Tačiau ne kiekvienas euras konvertuojasi į balsą rinkimuose.

Siekiantiems tapti prezidentu  šis antradienis buvo paskutinė diena persigalvoti. Tokiu atveju jie gali atgauti ir sumokėtą tikrai nemenką 8 995 eurų rinkimų užstatą. Kiti jį po rinkimų atgaus tik surinkę ne mažiau kaip 7 proc. balsų.

Trys iš rinkimų kovos pasitraukė piliečių valia: jiems nepavyko rasti bent 20 tūkst. žmonių, kurie paremtų jų kandidatavimą.

Praėjusio ketvirtadienio vakarą pasibaigus terminui tai padaryti, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) konstatavo, kad Gintautą Kniukštą parėmė vos 766, Arūną Rimkų – 1 030, o Valdui Tutkui pritrūko nedaug – jis surinko 19 303 parašus.

Iš viso prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyviais buvo registruota penkiolika, bet trys iki parašų rinkimo etapo nė nepriėjo. Kęstutis Macevičius vienos dienos vakarą buvo registruotas, tačiau per naktį persigalvojo ir rytą pranešė pakeitęs savo sprendimą. Žilvinas Treigys užregistruotas pretendentu į valstybės vadovus likus vos aštuonioms valandoms iki išsenkant tam skirtam terminui, tačiau po dviejų savaičių sprendimą pakeitė. Iš rinkimų kovos iškrito ir reikalingų dokumentų laiku nepateikęs Zenonas Andrulėnas.

Kokiu tikslu asmenys paskelbia sieksiantys prezidento posto, nors paskui persigalvoja ar nesugeba rasti nė 20 tūkst. norinčių juos matyti valdant valstybę, jų pačių teirautis neverta, nes jie ir taip sulaukė nelabai užsitarnautos reklamos. Beje, šiemečiai rinkimai nėra išimtis: iki finišo paprastai ateina apie pusė pretendentų.

Tačiau netikėta, kad šįsyk persigalvojo ir viena partija. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pirmoji iškėlė savo kandidatą į prezidentus – Aurelijų Verygą, jis surinko 36 786 parašus, o pinigų rinkimams suma toli lenkė konkurentus (222 291 euras, tiesa, iš jų tik 1 291 gavo iš fizinių asmenų, kitus skyrė partija). Iš rinkimų kovos A. Veryga patrauktas LVŽS nutarus remti kitą kandidatą – Igną Vėgėlę. „Suprantame, kad situacija klostosi taip, kad konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė nepateks į antrąjį turą, jei I. Vėgėlė surinks pakankamai balsų. Todėl būtinas A. Verygos pasitraukimas iš rinkimų kampanijos“, – argumentavo LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Šeima: maksimaliomis leistinomis sumomis (17 990 eurų) I.Vėgėlę palaikė jo šeimos nariai – brolis ir tėvas, mama skyrė 3 770 eurų. Pretendentas prie savo rinkimų kampanijos prisidėjo ir asmeniniu 10 tūkst. eurų įnašu. / I. Gelūno, P. Peleckio, L. Balandžio / BNS nuotr.

Daugiausia – G. Nausėdai

Taigi liko aštuoni. Tiesa, VRK pagal Gyventojų registro duomenis per dešimt dienų dar turi patikrinti, ar už kandidatus pasirašė tik turintys teisę balsuoti rinkimuose. Tačiau net dalį parašų išbrokavus, rezervo, kiek aštuntukas turi per 20 tūkst., turėtų užtekti.

Daugiausia rėmėjų sutelkė Prezidentas Gitanas Nausėda – net 38 430, nedaug atsiliko ir advokatas I. Vėgėlė – 36 137. Premjerė I. Šimonytė trečia – 33 722 parašai, bet juos ji surinko per kelias dienas ir, turėdama pakankamą rezervą, jų rinkimą sustabdė. Jau pačią pirmą parašų rinkimų dieną po 16 val. ji turėjo reikalingus 20 tūkst. parašų, beje, juos rinko tik elektroniniu būdu. „2019 m. užtrukome iki „Panoramos“, o šįmet – iki anksčiau darbą baigiančių darbo pabaigos. Ačiū visiems ir kiekvienam“, – feisbuke rašė I. Šimonytė.

Arčiausiai favoritų priartėjo Seimo narys Remigijus Žemaitaitis (32 606) ir medikas Eduardas Vaitkus (31 818). Giedrimą Jeglinską parėmė 26 326, Andrių Mazuronį – 25 927, Dainių Žalimą – 22 285.

Žinoma, šie skaičiai rodo ne tik rinkėjų palankumą, bet ir kandidatų, jų komandos aktyvumą. Vis dėlto tai jau šioks toks lakmuso popierėlis, ko kas gali tikėtis rinkimuose.

Bepigu partijų remiamiems kandidatams – iš valstybės dotacijų jos dosniai remia kandidatus. Save išsikėlusiems kandidatams pinigus rinkimams tenka susirinkti patiems.

Priima tik mažas aukas

Ne pinigų maišas garantuoja, kad rinkimuose pasiseks, bet be jų nepasivaržysi, o aukos rinkimų kampanijai taip pat šiek tiek parodo, kiek ir kas remia pretenduojančius valdyti valstybę.

Tiesa, A. Veryga, šio antradienio VRK skelbiamais duomenimis, absoliutus lyderis pagal rinkimų piniginės storį – sąskaitoje turėjęs net 222 291 eurą, iš rinkimų kovos jau pasitraukė.

Likusių kovoti aštuntuke kol kas daugiausia finansinės paramos sulaukė I. Šimonytė – 153 043 eurus. 150 tūkst. rinkimams skyrė ją iškėlusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), dar kiek per 3 tūkst. ji surinko iš mažųjų aukų.

„Pasitarę su kolegomis nutarėme apsiriboti tik mažomis aukomis. Jau treti metai dauguma mūsų (dalis ir dar ilgiau) įvairiais būdais remia Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, pilietinę visuomenę, gyvūnus ir viską, kas reikalauja nuolatinio dėmesio. Ir toliau taip darysime. Tiek, kiek reikės. Be to, dirbant Vyriausybėje itin nesinorėtų įtarinėjimų dėl interesų konfliktų, kai kokia didesnė auka būtų bandoma sieti su kokiu nors aktualiu kur nors Vyriausybėje svarstomu klausimu, apie kurį galiu net nežinoti. Galiausiai mažos aukos nesukelia pareigos davėjui būti deklaravus turtą ir pajamas, o mums – tai tikrinti“, – kodėl nepriims didelių aukų, feisbuko įraše motyvavo I. Šimonytė.

Kaip priminė VRK, jei rinkėjas nėra Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravęs pajamų, jis gali paaukoti iki 50 eurų. Kas deklaravę pajamas, vienam politinės kampanijos dalyviui gali paaukoti ne daugiau kaip dešimt vidutinių darbo užmokesčio dydžių (17 990 eurų), o bendra visų aukotojo aukų suma per metus negali viršyti 10 proc. jo deklaruotų pajamų. Juridiniams asmenims (išskyrus kandidatus remiančias politines organizacijas) nuo 2012 m. aukoti draudžiama.

Pozicija: kol kas daugiausia finansinės paramos sulaukė I. Šimonytė – 153 043 eurų. Kad nekiltų įtarimų dėl interesų konfliktų, ji nutarė apsiriboti tik mažomis aukomis ir partijos parama. / I. Gelūno, P. Peleckio, L. Balandžio / BNS nuotr.

Dosniausios – partijos

Partijos – didžiausios savo kandidatų rėmėjos. Pasitraukus A. Verygai, kuris iš LVŽS buvo gavęs net 221 tūkst. eurų, pagal dosnumą savo kandidatui pirmauja TS-LKD, I. Šimonytei skyrę 150 tūkst. Kitų indėlis kol kas daug kuklesnis. G. Jeglinską Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DSVL) parėmė 55 tūkst. D. Žalimui Laisvės partija (LP) atseikėjo 27,5 tūkst., jį gana dosniai parėmė ir fiziniai asmenys: iš mažų aukų susidarė 2 044 eurai, o didesnių – 19 500. A. Mazuroniui Darbo partija skyrė 2 tūkst., o fiziniai asmenys – tik 650.

Bepigu partijų remiamiems kandidatams – iš valstybės dotacijų jos dosniai remia kandidatus. Save išsikėlusiems kandidatams pinigus rinkimams tenka susirinkti patiems. I. Vėgėlė, antradienį skelbtais duomenimis, jau turi 128 078 eurus ir pagal sumą nusileidžia tik I. Šimonytei.

E. Vaitkui pavyko surinkti 36 064 eurus ir didžiausia to dalis (33 695 eurai) – iš mažų aukų. Jam paaukojusių asmenų skaičius jau artėja prie 1 tūkst.

Fizinių rėmėjų suaukotomis sumomis jis lenkia konkurentus: gerokai per 0,5 tūkst. žmonių jam paaukojo iki 50 eurų ir dar arti 60 – didesnes sumas. Jam pavyko surinkti didžiausią sumą iš stambesnių rėmėjų (97 664 eurus) ir tik nuo E. Vaitkaus atsiliko pagal mažas aukas (20 414). Tiesa, maksimaliomis leistinomis sumomis (17 990 eurų) I. Vėgėlę palaikė jo šeimos nariai – brolis, tėvas, o mama skyrė 3 770 eurų, dar keliolika tūkstančių iš jos nepriimta. Iš viso šio pretendento į prezidentus nepriimtų aukų suma siekia net 59 399 eurus.

I. Vėgėlė prie savo rinkimų kampanijos prisidėjo ir asmeniniu 10 tūkst. eurų įnašu. Kandidatai į prezidentus gali skirti iki 35 980 eurų. O R. Žemaitaitis sau skyrė 2 000 eurų sumą, kuri, antradienio duomenimis, buvo vienintelė jo rinkimų sąskaitoje.

Trečias pagal sąskaitos dydį – G. Jeglinskas (56 456 eurai, iš jų – fizinių asmenų 1 145).

Parėmė verslininkai

G. Nausėdos sąskaitoje antradienį buvo 51 233 eurai. Iš mažų aukų susidarė tik 190 eurų, bet iš didesnių – net 51 043. Dabartinį Prezidentą dosniai parėmė garsūs verslininkai. Maksimalią 17 990 eurų sumą jam skyrė daiktų interneto prietaisus kuriančios įmonių grupės „Teltonika“ įkūrėjas ir vadovas Arvydas Paukštys. 11 tūkst. eurų jį parėmė „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa, 8,5 tūkst. – šios įmonės valdybos pirmininkas Antanas Trumpa. D. Trumpa 6 tūkst. eurų skyrė ir D. Žalimui.

Beje, D. ir A. Trumpos G. Nausėdą rėmė ir 2019 m. rinkimuose: tuomet jie jam skyrė po 8,5 tūkst. eurų (anuomet maksimali leistina fizinio asmens auka buvo 8 850 eurų). Jie parėmė ir I. Šimonytę.

E. Vaitkui pavyko surinkti 36 064 eurus ir didžiausia to dalis (33 695 eurai) – iš mažų aukų. Jam paaukojusių asmenų skaičius jau artėja prie 1 tūkst. ir tai didžiausias pasiekimas tarp aštuonių varžovų. Tikėtina, aukotojų skaičius konvertuosis ir į balsus rinkimuose.

Beje, mažiausios aukos rekordas priklauso G. Nausėdos rėmėjams: jo rinkimų sąskaitoje įregistruotas ir 1 centas. Vis dėlto gal taip koks asmuo tik tikrinosi, ar tikrai paaukoti pinigai patenka į sąskaitą, nei norėjo tik tiek skirti kandidato rinkimų kampanijai.

Stambu: G. Nausėdos sąskaitoje – 51 233 eurai. Iš mažų aukų susidarė tik 190, bet iš didesnių – net 51 043. Dabartinį Prezidentą dosniai parėmė garsūs stambūs verslininkai. / I. Gelūno, P. Peleckio, L. Balandžio / BNS nuotr.

Išleido daugiau

Daugelis kandidatų į prezidentus pinigų rinkimams jau nemažai ir išleidę. Išlaidžiausias – I. Vėgėlė, jau panaudojęs 108 190 eurų. I. Šimonytė išleido 86 430, G. Jeglinskas – 71 008. Vienas didžiausių favoritų – G. Nausėda – kol kas prie mažiau išlaidžių: jis panaudojo 36 587 eurus.

Taupiausias – A. Mazuronis (1 428 eurai), bet ir jo sąskaita kol kas kukloka. Du iš aštuntuko išleido daugiau lėšų, nei yra gavę: G. Jeglinskas gavo 56 456 eurus, išleido 71 008, E. Vaitkus atitinkamai 36 064 ir 37 280 eurų.

Pinigai ir balsai

Vis dėlto tiesiogiai eurai ar surinkti rėmėjų parašai rinkėjų balsais netampa. 2019 m. rinkimuose I. Šimonytei labai gerai sekėsi rinkti parašus, o per politinę kampaniją ji surinko beveik 693 tūkst. eurų – dvigubai daugiau nei G. Nausėda

(291 tūkst.), tačiau liko antra. Anuomet premjeras, LVŽS kandidatas Saulius Skvernelis disponavo beveik 595 tūkst. eurų suma, bet liko trečias.

Tiesa, Valentinas Mazuronis rinkimams surinko vos 6,4 tūkst. eurų, iš kurių net 6,3 tūkst. buvo jo asmeninės lėšos, paskutinis jis liko ir pagal gautus rinkėjų balsus. Dar mažiau – 875 eurus – surinkęs Lietuvos centro partijos keltas Naglis Puteikis buvo priešpaskutinis, bet jis pora dienų iki rinkimų pareiškė pasitraukiantis iš kovos Arvydo Juozaičio ir S. Skvernelio naudai.

Žinoma, pinigai rinkimuose svarbūs, o rėmėjų parašų ar finansinių aukų skaičius rodo besivaržančių politinius raumenis. Kas taps tikruoju varžytuvių dėl valstybės vadovo posto nugalėtoju, žinosime, ko gero, tik gegužės 26-ąją – po antrojo rinkimų turo.