KONSERVATORIAI SIŪLO LIETUVOS EKONOMIKOS „VARIKLIO“ RECEPTĄ

Seimo nariai ekspremjeras Andrius Kubilius ir buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys siūlo išskirti tris aukštųjų technologijų ekonomikos prioritetines sritys, kuriose Lietuva gali siekti regioninės ir globalios lyderystės.

Šiuo metu tokiomis aukštųjų technologijų prioritetinėmis sritimis jie siūlo pripažinti informacines technologijas, gyvybės mokslų technologijas (biotechnologijos, farmacija, medicinos inžinerija) ir fotoniką.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seimo nariai A. Kubilius ir D. Kreivys mano, kad pasiremdama geriausia pasauline patirtimi Lietuva iki 2025 metų Šiaurės-Baltijos regione turi įsitvirtinti šių prioritetinių aukštųjų technologijų sričių lyderė, turinti globaliai konkurencingus šių prioritetinių sričių aukštųjų technologijų klasterius.

Tokia vizija akcentuojama A. Kubiliaus ir D. Kreivio parengtame Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotame Prioritetinių aukštųjų technologijų ekonomikos sričių vystymo įstatymo projekte.

Jame numatyta, kad aukštųjų technologijų prioritetinių sričių sąrašas turi būti peržiūrimas kas 5 metai ir gali būti papildytas arba pakeistas motyvuotu Vyriausybės siūlymu.

Jeigu norime sparčiai augti, neužstrigti „vidutinių pajamų“ spąstuose, turime šalies ekonomiką orientuoti į aukštųjų technologijų pramonę. Išdrįskime pripažinti, kad būtent čia slypi Lietuvos ekonomikos ateities varikliai.

Įstatymo projekte deklaruojamas tikslas iki 2025 metų pasiekti, kad prioritetinėse aukštųjų technologijų srityse sukuriama bendrojo vidaus produkto dalis ir darbo vietų skaičius būtų ne mažiau kaip 4 kartus didesni nei yra 2017 metais.

Projekte kalbama ir apie prioritetinių aukštųjų technologijų ekonomikos sričių finansavimą. Pagal projektą, iki 2025 metų kiekvienais metais studijų ir mokslinių tyrimų finansavimui prioritetinėse aukštųjų technologijų srityse iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų skiriama 15-30 proc. daugiau lėšų nei prieš tai buvusiais metais.

Vyriausybei siūloma užtikrinti, kad, pradedant nuo 2018 m. liepos 1 d., ne mažiau kaip 80 proc. „Sumanios specializacijos“ strategijai finansuoti numatytų ES struktūrinės paramos lėšų bus skiriama programoms ir projektams, susijusiems su prioritetinėmis aukštųjų technologijų sritimis ir šių sričių Kompleksinių plėtros programų finansavimu.

Pagal siūlomą įstatymo projektą „Sumanios specializacijos“ strategija - tai „Vyriausybės patvirtinta valstybės paramos (ES fondų lėšomis) moksliniams tyrimams ir inovacijoms strategija“.

A. Kubilius ir D. Kreivys mano, kad valstybės politiką prioritetinėse aukštųjų technologijų srityse formuoti, įgyvendinti ir prižiūrėti turi vienas ministras ir jo valdoma ministerija.

Eltai jie sakė, kad galėtų būti įkurta nauja, pavyzdžiui, Aukštųjų technologijų ministerija. Todėl įstatymo projekte siūloma Vyriausybę įpareigoti iki 2018 m. kovo 1 d. pateikti Vyriausybės įstatymo pataisas, kuriose būtų nustatyta, kuri jau veikianti arba naujai įsteigiama ministerija turi įgyvendinti parengto įstatymo nuostatas.

Daugelis tarptautinių ir Lietuvos ekspertų kritiškai vertina dabartinę situaciją Lietuvoje, teigdami, kad šios politikos formavimo ir įgyvendinimo sandara yra per daug fragmentuota, atsakomybė išbarstyta tarp kelių ministerijų ir institucijų, todėl trūksta intelektualinio, politinio ir administracinio potencialo koncentracijos, kuri yra būtina norint išplėtoti kelias prioritetines aukštųjų technologijų ekonomikos sritis. Įstatyme yra siūloma atsakomybę už reikalingos politikos formavimą sutelkti vienoje reformuotoje arba naujai įsteigtoje ministerijoje, o atsakomybę už tokios politikos įgyvendinimą sutelkti naujoje Vyriausiojo mokslininko agentūroje“,- sako įstatymo projektą parengę A. Kubilius ir D. Kreivys.

Pagal projektą, valstybės ekonominę politiką prioritetinėse aukštųjų technologijų srityse įgyvendina prie atsakingos ministerijos įsteigta Vyriausiojo mokslininko agentūra. Agentūra būtų steigiama sujungiant aukštųjų technologijų politikos srityse veikiančias institucijas (arba jų padalinius).

Įstatymo projekte taip yra nustatoma prievolė kiekvienais metais Vyriausiojo mokslininko agentūrai pateikti ataskaitą Vyriausybei ir Seimui ir atsiskaityti apie šiuo įstatymu apibrėžtos aukštųjų technologijų ekonomikos plėtros pažangą, atsiskaitant už pagrindinių veiklos rodiklių (KPI) pasiekimą.

Įstatymo projekto rengėjai siūlo pavesti Vyriausybei iki 2018 m. kovo 1 d. parengti ir pateikti Seimui svarstyti Vyriausiojo mokslininko agentūros įstatymo projektą, kuriame turi būti numatyta, kad tokia agentūra turi pradėti veikti nuo 2019 m. sausio 1 d.

Įstatymo projektas numato, kad valstybės ekonominei politikai įgyvendinti Vyriausybė, remdamasi geriausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) šalių patirtimi, įpareigojama įsteigti Lietuvos strateginių investicijų fondą (LSIF). LSIF būtų skirtas finansuoti arba kofinansuoti valstybės strateginius infrastruktūrinius projektus, Lietuvoje veikiančių įmonių technologinį atsinaujinimą, mokslinių tyrimų komercializavimą ir inovacijų diegimą bei startuolių ekosistemos plėtrą.

LSIF veiklos biudžetą sudarytų Europos Sąjungos, tarptautinių finansinių institucijų, valstybės biudžeto lėšos.

Vyriausybei siūloma iki 2018 m. kovo 1 d. pateikti Seimui svarstyti Lietuvos strateginių investicijų fondo įstatymo projektą, o iki 2019 m. sausio 1 d. įsteigti Lietuvos Strateginių investicijų fondą (LSIF).

Siekiant sutelkti prioritetinių aukštųjų technologijų ekonomikos sričių plėtrai reikalingus žmogiškuosius išteklius, Vyriausybė įpareigojama iki 2018 m. liepos 1 d., panaudojant „Sumanios specializacijos“ strategijos bei valstybės biudžeto lėšas, sukurti Vyriausiojo mokslininko agentūros administruojamą Prioritetinių aukštųjų technologijų sričių žmogiškųjų išteklių plėtros fondą. Jis užtikrintų finansavimą prioritetinių aukštųjų technologijų sričių studentams ir mokslininkams.

Vyriausybę taip pat siūloma įpareigoti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ agentūroje iki 2018 m. kovo 1 d. įsteigti specialų talentų pritraukimo padalinį, kuris rūpinsis lietuvių diasporos ir užsienio talentų prioritetinėse aukštųjų technologijų srityse pritraukimu, jų atvykimo ir darbo Lietuvoje sąlygomis.

Jeigu Seimas pritartų, Vyriausybė būtų įpareigota iki 2018 m. kovo 1 d. pateikti reikiamų įstatymų pataisas, kad būtų įvesta speciali „Talentų“ viza aukštos kvalifikacijos profesionalų pritraukimui (supaprastinta speciali vizų išdavimo procedūra), kuri leis reikalingiems specialistams laikinai išduoti nacionalinę daugkartinę vizą (D) ir taip užtikrinti galimybę atvykti į Lietuvą bei čia įsidarbinti.

Pagal siūlomą projektą, Vyriausybė užtikrina, kad agentūra „Investuok Lietuvoje“ iki 2018 m. liepos 1 d., derindama savo veiksmus su Vyriausiojo mokslininko agentūra, įsteigia specialų padalinį, skirtą stambių technologinių korporacijų investicijų pritraukimui prioritetinėse aukštųjų technologijų ekonomikos srityse.

Įstatymo projektą parengę Seimo nariai A. Kubilius ir D. Kreivys siūlo numatyti, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės yra įpareigojamos parengti rezervinius žemės sklypus investuotojams, kurie investuoja į Lietuvai prioritetinių aukštųjų technologijų sričių ekonomiką arba tyrimus.

„Jeigu norime sparčiai augti, neužstrigti „vidutinių pajamų“ spąstuose, turime šalies ekonomiką orientuoti į aukštųjų technologijų pramonę. Išdrįskime pripažinti, kad būtent čia slypi Lietuvos ekonomikos ateities varikliai, į kuriuos turime investuoti jau šiandien“, - teigia vienas iš projekto autorių Seimo narys A. Kubilius.

Seimo narys D. Kreivys mano, kad Lietuvos ekonomikai reikia proveržio.

„Apie tai, kad pastaruoju metu Lietuvos ekonomikos produktyvumo augimas atsilieka nuo darbo jėgos kainos augimo ir tai tampa rimta kliūtimi Lietuvos ekonomikos sparčiam artėjimui link ES vidutinio ekonominio išsivystymo lygmens, rašė Europos Komisija savo kiekvienais metais skelbiamose Europos semestro (ekonominių iššūkių) apžvalgose. Pastaruoju metu apie tai savo ataskaitoje skelbia Tarptautinio valiutos fondo misija. Lietuvos ekspertai taip pat yra ne vieną kartą rašę apie tai, kad ilgą laiką tęsiantis tokiam lėtam ekonomikos produktyvumo augimui, Lietuva paklius į klasikinius „vidutinių pajamų spąstus“, kurie pasižymi produktyvumo augimu lėtesniu nei atlyginimų augimas, ir to sąlygotu ekonomikos konkurencingumo praradimu, lėtu eksporto augimu ir lėtėjančiu visos ekonomikos augimu“, - sako D. Kreivys.

Norint pasiekti, kad Lietuvos ekonomikos produktyvumas augtų sparčiau nei augo pastaruoju laikotarpiu, Lietuvoje reikia, jo teigimu, įgyvendinti tokią valstybės ekonominės plėtros politiką, kuri skatintų Lietuvos ūkio struktūrinę kaitą ir modernizaciją, sudarant galimybes sparčiau plėtotis aukštesnio produktyvumo ir aukštesnės pridėtinės vertės ūkio šakoms.

„Lietuvoje tai galima pasiekti sudarant galimybes sparčiau plėtotis tokioms ūkio šakoms, kurios yra imlios aukštosioms technologijoms ir mokslinių tyrimų pagrindu sukuriamoms naujoms inovacijoms“, - sako D. Kreivys.

Prioritetinių aukštųjų technologijų ekonomikos sričių vystymo įstatymo projekto rengėjai A. Kubilius ir D. Kreivys nesiėmė naujienų agentūrai ELTA atsakyti, kada šis įstatymo projektas galėtų būti priimtas Seime. Politikų teigimu, šiuo metu jie pradeda konsultacijas su parlamentarais, partijomis, mokslininkais, visuomene dėl jų siūlomo ambicingo proveržio plano Lietuvai.