L. KASČIŪNAS SIŪLO PLĖSTI LAISVĖS GYNĖJŲ SĄRAŠĄ

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas siūlo plėsti laisvės gynėjų sąrašą, į jį atraukiant nepriklausomybės pradžioje prokuratūroje ir Valstybės kontrolėje dirbusius pareigūnus.

„Yra idėja lais­vės gy­nė­jų sta­tu­są pa­pil­dy­ti dviem ins­ti­tu­ci­jo­mis, ku­rios ir­gi tuo me­tu, le­mia­mais me­tais, at­li­ko la­bai svar­bias funk­ci­jas. Tai Lie­tu­vos prokuratūra, ku­riai reikėjo atsiskirti nuo so­vie­ti­nės pro­ku­ra­tū­ros, bu­vo daug gra­si­ni­mų“, – šią savaitę pristatydamas pataisas Seime sakė L. Kasčiūnas.

Jis pabrėžė, kad tai pareigūnai, kurie pra­dė­jo Sau­sio 13-osios, Me­di­nin­kų by­las, ir dabar dėl to persekiojami Rusijos. Rusija yra už akių nuteisusi tris Vilniaus apygardos teismo teisėjus, priėmusius sprendimą Sausio 13-osios byloje, skelbė pradėjusi baudžiamąsias bylas ir prokurorams, prisidėjusiems prie jos nagrinėjimo.

Laisvės gynėjų sąrašą NSGK vadovas taip pat siūlo papildyti Vals­ty­bės kon­tro­lės pa­rei­gū­nais, ku­rie da­vė prie­sai­ką Lietuvos valstybei. „Prie­sai­ka – vie­nas iš kri­te­ri­jų lais­vės gy­nė­jo sta­tu­sui įgy­ti“, – sakė parlamentaras.

Parlamente šiems projektams buvo pritarta po pateikimo, toliau juos nagrinės Seimo komitetai.

Laisvės gynėjo statusą gali gauti Lietuvos piliečiai, 1990 metų kovo 11 dieną – 1991 metų rugpjūčio 21 dieną Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu dalyvavę atkuriant Lietuvos valstybingumą, saugoję ar gynę valstybės sieną, kitus valstybinės svarbos objektus, kūrę krašto apsaugos struktūras, muitines ir kita.

Pagal dabartinį reguliavimą, į jį gali pretenduoti kariai savanoriai, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus, Valstybės saugumo departamento, policijos pareigūnai, šauliai.

Socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad vis pildant laisvės gynėjų sąrašą jais reikėtų paskelbti visus, kas buvo prie Seimo ar dirbo savo postuose, tuomet nereiks kaskart grįžti prie šio klausimo.

Iniciatyvą sukritikavo ir konservatorius Arvydas Pocius, sakydamas, kad minėtos institucijos perėjo iš sovietinės struktūros į Lietuvos, anot jo, ne­ma­žai pro­ku­ra­tū­ros darbuotojų dalyvavo by­lo­se kar­tu su sovietų saugumu, per­se­kio­jo ku­ni­gus, di­si­den­tus.

„Kai ku­rie iš jų pa­gal šį tei­ki­mą, iš­ei­tų taip, tu­rė­tų gau­ti ir šį sta­tu­są. Ar jums ne­at­ro­do, kad rei­kė­tų pa­da­ry­ti tam tik­rą li­ni­ją tarp tų pro­ku­ra­tū­ros dar­buo­to­jų, ku­rie tie­sio­giai dir­bo prie by­lų, su­si­ju­sių su so­vie­ti­nės ar­mi­jos pa­da­ry­tais nu­si­kal­ti­mais?“, – sakė A. Pocius.

L. Kasčiūnas teigė, kad šiuos klausimus galima įvertinti svarstymų komitetuose metu, kartu su Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja, ir išgryninti kriterijus, kad į statusą negalėtų pretenduoti disidentus persekioję pareigūnai.