LIETUVOS IR PRANCŪZIJOS PREZIDENTAI APTARĖ ES REFORMAS, SAUGUMĄ

Lietuvos ir Prancūzijos prezidentai Dalia Grybauskaitė bei Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pirmadienį Paryžiuje aptarė jo pasiūlymus pertvarkyti Europos Sąjungą ir saugumo klausimus.

„Lietuva palaiko Prancūzijos iniciatyvas kurti stiprią, inovatyvią, globalioje rinkoje konkurencingą Europą, didinti euro zonos atsparumą finansiniams iššūkiams, nes tai reiškia ir ekonominę naudą mūsų žmonėms“, – rašoma prezidentės spaudos tarnybos išplatintame pranešime.

Lietuvos valdžia iš principo remia gilesnę Europos Sąjungos (ES) integraciją, laikydama tai dar vienu saugumo garantu, bet kartu su kitomis Šiaurės Europos šalimis nepritaria E. Macrono planams kurti bendrą euro zonos biudžetą ar Finansų ministeriją.

Lietuviams ir kitiems Rytų europiečiams kelia nerimą prancūzų iniciatyvos judėti link vienodesnių atlyginimų ir mokesčių, nes tai gali pakenkti šalies konkurencingumui.

Per susitikimą D. Grybauskaitė taip pat akcentavo Lietuvos prioritetus derantis dėl naujo daugiamečio ES biudžeto.

Be to, prezidentai daug dėmesio skyrė gynybos bendradarbiavimui ir pasirengimui artėjančiam NATO viršūnių susitikimui.

Šiuo metu Lietuvoje dislokuotame daugiašaliame NATO batalione tarnauja ir Prancūzijos kariai, tačiau Baltijos šalys nori užsitikrinti pastovesnį prancūzų buvimą regione.

„Prancūzijos – vienos didžiausių NATO karinių galių – pozicija reikšminga ir siekiant papildomų Aljanso gynybos priemonių mūsų regione“, – rašoma Prezidentūros pranešime.

Anot jos, per susitikimą didelis dėmesys skirtas bendram atsakui į hibridines grėsmes, kovai su tarptautiniu terorizmu, aptarti ir dvišaliai santykiai, augantys ekonominiai ryšiai. E. Macronas šiemet turėtų atvykti į Lietuvą.

Trijų Baltijos šalių ir Prancūzijos prezidentai vėliau pirmadienį Orsė muziejuje Paryžiuje atidarys tarptautinę parodą „Baltijos šalių simbolizmo dailė“. Joje bus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Petras Kalpoko, Antano Žmuidzinavičiaus, kitų kūriniai.

Remia idėją dėl ES greitojo reagavimo pajėgų kūrimo

Lietuvos prezidentė remia Prancūzijos prezidento įdėją dėl ES greitojo reagavimo pajėgų kūrimo.

„Turime atvirą interesą investuoti į Europos saugumo užtikrinimą, šalia jau kuriamo karinio bendradarbiavimo kurti dar papildomas greitojo reagavimo pajėgas, kas mums labai aktualu“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su Prancūzijos vadovu pirmadienį Paryžiuje sakė D. Grybauskaitė.

„Tikrai Baltijos šalys ir Lietuva esame tiesiogiai pasirengę dalyvauti naujai kuriamose struktūrose“, – pažymėjo Lietuvos vadovė.

Ji taip pat ragino nebijoti, jog kuriamos struktūros gali dubliuoti NATO, kartu pabrėžė, jog „NATO sprendimų priėmimas per lėtas“, o Lietuvai svarbu, kad pagalba ateitų per parą.

„Nebijome, kad tai gali dubliuoti NATO, atvirkščiai, mes manome, kad turime papildyti NATO, turime elgtis aktyviai, nes NATO sprendimų priėmimas per lėtas“, – sakė šalies vadovė.

„Netgi reformuojant NATO žinome, kad kai kurie sprendimai turi turėti vienbalsiškumo elementą, o žinant, kad ir Turkija darosi sudėtinga partnerė, jau nekalbant apie tikėtinas kai kurių šalių reakcijas, labai svarbu, kad reikalui esant mums pagalba ateitų per parą“, – kalbėjo prezidentė.

Prancūziją ar naujas greitojo reagavimo pajėgas ji įvardijo kaip galinčias suteikti tokią greitą pagalbą ir sveikino Prancūzijos prezidento lyderystę Europos saugumo kūrime.

Pasak D. Grybauskaitės, geopolitiniai klausimai buvo dominuojantys susitikime, o „prezidento E. Macrono iniciatyvos, pozityvios lyderystės prisiėmimas ir supratimas, kad Europa pati visų pirma turi save ginti, tikrai ryškiai matoma“.

E. Macronas: esame apsisprendę už stiprią Europą

Baltijos šalis ir Prancūziją vienija tai, kad visos šalys yra tvirtai apsisprendusios už stiprią Europą, mokančią apsisaugoti nuo visų išorės grėsmių, pirmadienį po susitikimo su Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovais sakė Prancūzijos prezidentas.

„Mes visi čia esantys, keturiese, esame tvirtai apsisprendę už stiprią nepriklausomą Europą, kuri moka apsisaugoti nuo visų išorės grėsmių, ginti savo suverenitetą, už ambicingą Europą, kuri nori modernizuotis, kovoti ir eiti į priekį“, – po susitikimo su Baltijos šalių prezidentais per spaudos konferenciją Paryžiuje sakė Prancūzijos vadovas. 

„Aš tikiu Europa, kurią vienija vienas principas – visi, kurie nori progresuoti, turi galėti tai padaryti. Nestabdomi tų, kurie retkarčiais nori palaukti. Lietuva, Estija, Latvija šiuo principu vadovaujasi nuo savo įstojimo į Europos Sąjungą, į Šengeno zoną, į euro zoną. Šis principas jas šiandien pozicionuoja Europos viduryje“, – kalbėjo E. Macronas.

Jis taip pat pabrėžė, kad Baltijos šalių sprendimas pasirinkti Europą yra „ypatingai svarbus šiandien, kai tarptautinių ryšių kontekstas yra toks sudrumstas ir neužtikrintas“.

E. Macronas sakė, kad ši situacija įpareigoja toliau glaudžiai bendradarbiauti, ir išskyrė Lietuvos indėlį į operacijoje MINUSMA Malyje, ji laikoma viena pavojingiausių Jungtinių Tautų taikdarių misijų.

„Prancūzija dalyvauja Baltijos oro policijos misijoje. Jūs esate mūsų gretose misijose Afrikoje – ir šia proga noriu ypač pasveikinti įstabiai padidėjusį Lietuvos karių kontingentą MINUSMA“, – kalbėjo E. Macronas.

Jis taip pat paminėjo Latvijos bei Estijos dalyvavimą tarptautinėse operacijose.

„Šie dalyvavimai yra įrodymai jūsų ryžto būti su mumis ir veikti, jie rodo, kiek per kelerius metus jūs nusprendėte prisidėti prie Europos šerdies ir ten atlikti pilną savo vaidmenį“, – pabrėžė Prancūzijos vadovas.

„Tą lyderystę, kurią matome šiandien iš Prancūzijos yra ir gerbiama, ir palaikytina. Esame kartu su Prancūzijos iniciatyvomis, nes jos naudingos visai Europai ir Lietuvos žmonėms taip pat“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.