Pernai parlamentinei veiklai išleista daugiau kaip 1,3 mln. eurų | KaunoDiena.lt

PERNAI PARLAMENTINEI VEIKLAI IŠLEISTA DAUGIAU KAIP 1,3 MLN. EURŲ

Per 2018 metus Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido beveik 1 mln. 317 tūkst. eurų.

Dauguma jų panaudojo visą arba beveik visą galimą sumą, keli išleido mažiau nei 2 tūkst. eurų, o konservatoriai Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė parlamentinei veiklai toliau neleidžia nė cento, paskelbė Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

Vienas Seimo narys per metus parlamentinei veiklai galėjo išleisti 10 tūkst. 757 eurus.

Anot paskelbtų duomenų, daugiausia lėšų Seimo nariai skiria transporto priemonėms išlaikyti, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms, suvenyrams pirkti, telekomunikacijų paslaugoms.

Turtingiausias šios kadencijos parlamentaras, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis parlamentinei veiklai panaudojo 3493 eurus.

Beveik pusę sumos jis išleido viešosios informacijos rengėjų teikiamoms paslaugoms, apie 600 eurų – biuro, kompiuterių, kitos kompiuterinės technikos nuomai.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pernai parlamentinei veiklai išleido 4216 eurų. Maždaug po vienodai pinigų jis skyrė suvenyrams, transporto priemonės nuomai ekskursijai į Seimą ir viešosios informacijos rengėjų paslaugoms.

Premjeras ir parlamentaras Saulius Skvernelis parlamentinei veiklai skyrė 2816 eurų. Jis beveik 2 tūkst. eurų skyrė suvenyrams, dar beveik 600 eurų – biuro, kompiuterių, kitos kompiuterinės technikos nuomai.

Šie politikai – vieni kukliausiai parlamentines lėšas leidžiančių Seimo narių.

Mažai pinigų tradiciškai taip pat išleido konservatorė Irena Degutienė (1729 eurus), socialdarbietis Gediminas Kirkilas (1673 eurus) ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (244 eurus).

„Mano logika labai paprasta – aš išleidžiu tiek, kiek reikalauja mano veikla ir jokių tikslų išleisti kuo daugiau neturiu. Man tų lėšų pakanka“, – BNS sakė G. Kirkilas.

Liberalas Vitalijus Gailius yra tarp tų Seimo narių, kurie parlamentinei veiklai išleido tiek pinigų, kiek įmanoma. Beveik 5 tūkst. eurų jis skyrė su transportu susijusioms išlaidoms.

Parlamentaras teigė, kad pernai turėjo remontuoti automobilį, kuriuo daug keliauja iki savo vienmandatės apygardos šiaurės Lietuvoje.

„Aš kiekvieną savaitgalį pravažiuoju tūkstantį kilometrų“, – sakė V. Gailius.

Pasak Seimo nario, vienmandatininkams galėtų būti skiriama daugiau pinigų: „Parlamentinei veiklai aš išleidžiu ir labai daug asmeninių lėšų“.

„Valstiečių“ atstovas Virgilijus Poderys taip pat išleido maksimalią sumą, iš jų – 7 tūkst. eurų automobiliui.

Vienmandatės apygardos neturintis parlamentaras teigė, kad daug pinigų panaudojo keliolikos metų senumo automobilio remontui, pirko naujas žiemines padangas.

Seimo nariui per mėnesį su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skiriama vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Brangūs karabasininkų

pieštukai, oi brangūs:))))

Kęstas

Daug išleidome. Deja, mus realiai valdo oligarchai. Kodėl Eligijus Masiulis vos ne aikštėse dienos metu santykiauja su moterimis? Visai neseniai buvo panaši istorija... Kodėl jis netgi bandė tapti Klaipėdos meru, nors tuo pat metu teisiamas dėl kyšininkavimo? Kadangi Eligijus Masiulis jaučiasi remiamas didelės jėgos - galutinio kyšių Eligijui Masiuliui šaltinio, oligarcho Mockaus . Ir pats Mockus elgiasi Lietuvoje, kaip nuosavame miegamoje kambaryje: šio kyšio istorijoje jis padavė į teismą Seimo narius ir VSD, kurie ištyrė Mockų. Išvada - tapome oligarchų kontroliuojama bananų respublika. Ką daryti? Teismas ir VSD čia nepadės. Vienintelis būdas sutramdyti oligarchinę politinę galią yra 85 proc. mokestis visoms Lietuvos oligarchų metinėms pajamoms. Ar tai nesumažintų Lietuvos ekonomikos vystymosi spartos? Istorija rodo, kad - ne. Tokie mokesčiai buvo įvesti turtingiausiems JAV po Antrojo pasaulinio karo.

Kęstas

"Bet gal JAV, kaip pasaulio hegemomas po Antrojo pasaulinio karo dešimtmečiais, galėjo sau leisti „blogą“ mokesčių politiką? Pažvelkime į Japoniją 1945 m., neturtingą ir karo nuniokotą šalį. Jungtinės Valstijos, kurios po karo okupavo Japoniją, nustatė demokratiją ir viršutinį ribinį mokesčio tarifą - 85 proc. (Beveik toks pat kaip ir JAV namuose - 86 proc. - 1947 metais). Akivaizdu, kad tikslas nebuvo sukurti daug pajamų valstybei. Tikslas buvo užkirsti kelią, kad nuo tos tabula rasa būtų sukurta nauja oligarchija. Ši politika buvo taikoma dešimtmečius: 1982 m. aukščiausia norma buvo 75 proc. Tačiau nuo 1950 m. Iki 1982 m. Japonija išaugo vienu iš sparčiausiai kada nors užregistruotų tempu (5,1 proc. per metus vienam suaugusiam vidutiniškai). Tai yra viena ryškiausių visų laikų ekonomikos sėkmės istorijų." Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS