POLITOLOGAI: KONSERVATORIŲ IR „VALSTIEČIŲ“ REITINGUS SMUKDO RAGANŲ MEDŽIOKLĖ

Pastarosios gyventojų apklausos rodo, kad šiek tiek krito lyderiaujančių partijų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partijų reitingai.

Tai, kad pastarąjį mėnesį smuko visuomenės pasitikėjimas konservatoriais bei „valstiečiais“ politikos ekspertai sieja su itin intensyvia didžiausių Seimo partijų dvikova.

Pasak politologų, emocijų kupini „valstiečių“ bei konservatorių ginčai visuomenei vis labiau nepriimtini. Jei ir toliau 2 proc. reitingų kritimas lyderiaujančiose partijose išliks ateinančius mėnesius, bus galima teigti, kad ši „emocinė raganų medžioklė“ tarp opozicijos ir daugumos visuomenei įgriso. Politikos ekspertų nuomone, konservatoriams teks rimtai susiimti ir pakeisti savo komunikaciją, nes dabar tiek valdančiųjų darbo kritika, tiek atsimušinėjimas į „valstietės“ Agnės Širinskienės tyrimus visuomenei atrodo labiau emocinis, o ne svariais argumentais grįstas.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ liepos 16-31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, didžiausią šalies gyventojų palaikymą turėtų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

Už konservatorius balsuotų 13 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų. Prieš mėnesį šią partiją palaikė 15 proc. potencialių rinkėjų.

Pasitikėjimas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, lyginant su birželio pabaigoje vykusia apklausa, krito taip pat 2 procentiniais punktais ir šiuo metu palaikymas siekia 12 proc.

Trečioje vietoje - partija Tvarka ir teisingumas. Ji šį mėnesį pralenkė Lietuvos socialdemokratų partiją. Jei artimiausiu metu vyktų rinkimai, 9 proc. piliečių balsą atiduotų už šią partiją. Prieš mėnesį Tvarka ir teisingumas turėjo 7 proc. palaikymą.

Gintauto Palucko vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) visuomenės pasitikėjimas šį mėnesį smuko irgi 2 procentiniais punktais. Kaip rodo pastaroji apklausa, partiją palaiko 7 proc. šalies piliečių, prieš mėnesį LSDP palaikymas siekė 9 proc.

Ramūnui Karbauskiui ir jo gvardijai garbės nedaro konservatorių raganų medžioklė. Ne itin sąžiningai imasi priemonių, puola konservatorius kaip iš principo stipresnę, tradicinę partiją ir pagrindinį konkurentą reitingų lentelėje.

Darbo partijos populiarumas, lyginant su ankstesnio mėnesio duomenimis, sumažėjo ir reitingų lentelėje ji su 6 proc. (birželį buvo 7 proc.) yra penktoje vietoje.

Lietuvos liberalų sąjūdžio palaikymas liepą išliko toks pat - 5 proc. - kaip ir birželį. Lietuvos centro partiją irgi palaikytų 5 proc. potencialių rinkėjų (prieš mėnesį - 6 proc.).

Likusios politinės partijos, kaip rodo „Baltijos tyrimų“ apklausa, 5 proc. palaikymo barjero, reikalingo pateikti į Seimą, neperžengtų.

Gedimino Kirkilo vadovaujamą Lietuvos socialdemokratų darbo partiją palaikyti 4 proc. potencialių rinkėjų (prieš mėnesį - 3 proc.).

Jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, 4 proc. šalies rinkėjų palaikytų Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS). Prieš mėnesį šią partiją palaikė 3 proc. rinkėjų. 3 proc. palaikymą turėtų Lietuvos laisvės sąjunga /liberalai (prieš mėnesį - 2 proc.).

Trečdalis (30 proc.) respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti (tokia pat neapsisprendusių rinkėjų dalis buvo ir prieš mėnesį).

ELTOS nuotr.

Politologas Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius sako, kad negalime atmesti ir to, jog lyderiaujančių partijų reitingams kenkia ir nuolat vykstantys partijų tarpusavio ginčai.

„Galėjo įtakos daryti nuolatinis partijų apsistumdymas. Manyčiau, kad Ramūnui Karbauskiui ir jo gvardijai garbės nedaro konservatorių raganų medžioklė. Ne itin sąžiningai imasi priemonių, puola konservatorius kaip iš principo stipresnę, tradicinę partiją ir pagrindinį konkurentą reitingų lentelėje. Kita vertus, reikia pasakyti, kad konservatorių vadovybė gana jauna, ne tokia patyrusi kaip anksčiau ir nelabai randa priešnuodžių šitam dalykui. Atsimušinėjimai kiekvieną kartą, kai Ramūnas Karbauskis arba Agnė Širinskienė kaip prokurorai pradeda kaltinti. Tarytum reaguoja į kiekvieną kaltinimą, bet tai neatrodo nei labai įtikinimai, nei labai gerai. Matyt, abiejų partijų reitingai tą ir rodo, kad, viena vertus, žmonės truputį piktinasi tokiu negražiu valstiečių lyderių veikimu, bet žmonėms nelabai patinka ir kad konservatoriai atrodo bejėgiai šioje situacijoje“, - Eltai sakė V. Valentinavičius.

V. Valentinavičiui pritaria ir Mykolo Romerio universiteto lektorė politologė Rima Urbonaitė. Šio mėnesio reitingų kritimas yra paklaidos ribose, todėl, pasak politikos ekspertės, visuomenės nuomonės pokyčiai gali būti epizodiniai.

Tačiau, vertindama apklausų duomenis, politologė siunčia perspėjimo žinutę konservatoriams. Pasak jos, jei TS-LKD reitingų kritimas bus ir toliau nuoseklus, partijai teks keisti savo komunikaciją. R. Urbonaitė tvirtina, kad konservatorių ir „valstiečių“ konfliktavimas gali įkyrėti konstruktyvesnės diskusijos besitikinčiam Tėvynės sąjungos elektoratui.

„Oponavimas turėtų būti konstruktyvesnis, turėti tikslą. Pagrindinė opozicijos partija neišnaudoja visų galimybių oponuoti taip, kad tie reitingai stipriau augtų. Patys valstiečiai irgi įsivelia į tą patį žaidimą ir mes matome, kad tie žaidimai tarp abiejų pagrindinių politinių partijų tampa mažų mažiausiai ne visai etiški ir nedarantys garbės paties politikams“, - sakė R. Urbonaitė.

Kita vertus, abu politologai neskuba kalbėti apie konservatorių bei valstiečių reitingų krizę. Reitingų kritimams didelę įtaką galėjo turėti ir vasaros laikotarpis, kai politinėje arenoje nėra daug įvykių. Taip pat visuomenė vasaros laikotarpiu politika domisi mažiau. Šio mėnesio reitingų kritimas yra paklaidos ribose, todėl, pasak ekspertų, kad tai gali būti epizodinis ir vienkartinis rodiklis. Tikėtina, kad kitą mėnesį viskas sugrįš į buvusias pozicijas.

Apklausa vyko 2018 m. liepos 16 -31 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1007 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

Kl.: Jei rytoj vyktų rinkimai į Seimą, už kurią iš šių partijų jūs balsuotumėte arba būtumėte linkęs (-usi) balsuoti?