Į TEISINGUMO MINISTRO PAREIGAS TEIKIAMA ADVOKATO G. DANĖLIAUS KANDIDATŪRA

Premjeras Saulius Skvernelis į teisingumo ministro pareigas teikia advokato Giedriaus Danėliaus kandidatūrą.

„Turime sprendimą - bus teikiamas G. Danėlius, buvęs Generalinės prokuratūros Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas“, – BNS pirmadienį sakė S. Skvernelis. Jis pirmadienio rytą susitinka su prezidente Dalia Grybauskaite.

Prezidenūra pirmadienį BNS patvirtino, kad per pirmadienio susitikimą buvo gautas premjero teikimas.

„Savo apsisprendimą šalies vadovė pateiks apsvarsčiusi visas aplinkybes“, - nurodoma prezidentės Spaudos tarnybos komentare.

Teisingumo ministro kandidatūros paieškos užtruko ilgiau nei mėnesį – po to, kai iš šių pareigų po kritikos pasitraukė Milda Vainiutė.

S. Skvernelio teigimu, šalies vadovei teikiama G. Danėliaus kandidatūra yra bendras valdančiųjų partijų pasirinkimas.

„Čia yra bendras suderintas kandidatas, o esminis pasirinkimas dėl to, kad reikia labai stipraus teisininko, gerai išmanančio baudžiamąją teisę, turinčio patirties ir prokuratūroje, ir kitoje barikadų pusėje – advokatūroje. Galiausia - jauno, doro, veržlaus žmogaus. Manau, kad Giedrius atitinka šituos kriterijus, nes iššūkiai laukia Teisingumo ministerijoje tikrai labai nelengvi“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

G. Danėlius šiuo metu yra advokatų kontoros „TGS Baltic“ (Varul, Grunte, Sutkiene) asocijuotas partneris, iki tapdamas advokatu 16 metų dirbo prokuroru, 2013 metais iš prokuratūros pasitraukė savo noru.

S. Skvernelis: jis gynė patarėją, ne prezidentę

G. Danėlius atstovavo prezidentės atstovei spaudai Daivai Ulbinaitei byloje, kurioje ji buvo kaltinama dėl valstybės paslapties atskleidimo. Šioje byloje D. Ulbinaitė buvo išteisinta.

Pagal Konstituciją premjero teikimu ministrus skiria prezidentas.

Klausiamas, ar tokiu teikimu nestumia šalies vadovės į galimo interesų konflikto situaciją, S. Skvernelis pabrėžė, kad G. Danėlius gynė ne pačią prezidentę, o jos atstovę spaudai, todėl problemos tame neįžvelgiąs.

„Jis gynė patarėją, ne prezidentę. Manau, kad jei būtų tokia paslauga naudojusis prezidentė ir tai nematyčiau nieko blogo, jei po tam tikro laikotarpio būtų šitas paskyrimas daromas, nes prezidentė irgi - ji ne pati siūlo, ji vertina ministro pirmininko pasirinkimą“, – BNS sakė S. Skvernelis.

Pasak jo, sprendimas dėl ministro skyrimo yra teisinis – „jei nėra teisinių priežasčių, dėl ko negalima būtų skirti, tai (prezidentė - BNS) privalo paskirti“.

„Aš nematau teisinių priežasčių abejoti, nematau jokių kliūčių ir tikrai nėra nieko, kas neleistų jam būti teikiamu į šias pareigas", – teigė Vyriausybės vadovas.

Atsitraukė dėl interesų konflikto regimybės

2016 metų rugpjūtį generalinis prokuroras Evaldas Pašilis advokatą G. Danėlių siūlė skirti savo pavaduotoju, tačiau G. Danėlius tąkart pats atsiėmė savo kandidatūrą, motyvuodamas, kad buvę ir esami jo įsipareigojimai klientams „gali sudaryti interesų konflikto regimybę“ bei mesti šešėlį prokuratūros sistemos nešališkumui.

G. Danėlius, be kita ko, tuo metu buvo politinės korupcijos bylos specialiojo liudytojo, koncerno „MG Baltic“ valdybos nario Romano Raulynaičio, advokatu.

Klausiamas, ar šiuo metu nekils panašių klausimų dėl kandidato galimų interesų konfliktų turint omeny jo santykius su ginamais klientais, S. Skvernelis tikino, jog G. Danėlius neturi interesų su koncernu.

„Dėl vieno ar kito ginamojo – tai neturi jis interesų nei su pačiu koncernu, o jeigu yra individualūs tų žmonių prašymai ginti, tai yra individuali sutartis, kuri neturi nieko bendro su pačia įmone“, - sakė premjeras.

Anot jo, advokato patirtis šiuo atveju būsianti vertinga užimant teisingumo ministro pareigas.

„Advokato patirtis labai gera, nes perėjus į kitą barikadų pusę, labai aiškiai pasimato ir ta baudžiamojo persekiojimo mašina, kokia ji yra stipri, kartais negailestinga būnanti. Manau, tai yra visos pagrindinės mūsų teisinės sistemos dalys jam yra žinomos - prokuratūra, teismų sistema, advokatūrą jis puikiai išmano. O advokato kokybę parodo jo dalyvavimas stipriose garsiose bylose. Natūralu, kad žmonės, kurie patenka į problemas, jie renkasi stipriausius advokatus“, - kalbėjo ministras pirmininkas.

Pasak jo, teisingumo ministras „neturi jokios įtakos nei prokurorams, nei teismams, nei advokatams, tai visiškai kita – politinė misija“.

„Šiam ministrui individualiai nėra pavaldūs nei teismai, nei prokuratūra. Pas mus žmonės dažnai galvoja, kad teisingumo ministras atsakingas už teismus, ikiteisminio tyrimo įstaigas, bet iš tikrųjų taip nėra. Baudžiamasis procesas labai aiškiai atriboja politiką nuo ikiteisminio nagrinėjimo ir čia nieko bendro nėra“, - pabrėžė Vyriausybės vadovas.

Pasak S. Skvernelio, tarp svarbiausių keliamų uždavinių būsimajam teisingumo ministrui - būsimoji kalėjimų sistemos pertvarka, vaiko teisių apsaugos įstatymų, duomenų apsaugos pokyčių įgyvendinimas bei kita.

„Nereikia pamiršti, kad Teisingumo ministerija yra atsakinga už korupcijos prevencijos nacionalinę programą, čia taip pat tikėčiausi kokybiško proveržio ir pokyčių“, - sakė S. Skvernelis.

Prioritetai  – duomenų apsauga, vartotojų teisės, kalėjimai

Kandidatas į teisingumo ministrus Giedrius Danėlius sako, kad pagrindiniai jo prioritetai einant šias pareigas būtų užtikrinti naujų Europos Sąjungos (ES) duomenų apsaugos taisyklių taikymą, taip pat stiprinti vartotojų apsaugą ir gerinti situaciją kalėjimų sistemoje.

„Mano galva, Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas yra vienas svarbiausių dokumentų, ir pasirengimas jam, įgyvendinimas, kontrolė, ko gero, tai yra svarbiausia sritis, mano galva“, – BNS pirmadienį sakė advokatu dirbantis teisininkas.

Bendros ES duomenų apsaugos taisyklės įsigalios šių metų gegužės pabaigoje, jomis per naujus reikalavimus įmonėms siekiama sustiprinti asmens duomenų apsaugą.

G. Danėlius taip pat pabrėžė būtinybę stiprinti vartotojų teisių apsaugą.

Pasak jo, tai ypač aktualu turint omenyje pernai atliktus tyrimus, parodžiusius, kad lietuvių vartojami maisto produktai yra kitokios sudėties nei tie, kuriuos galima įsigyti Vakarų Europoje.

„Tokioje šviesoje, ko gero, reikėtų žiūrėti sistemiškai, nes apskritai vartotojai dabar yra nepakankamai ginami“, – kalbėjo kandidatas vadovauti Teisingumo ministerijai.

Jis taip pat tvirtino norintis susipažinti su situacija kalėjimų sistemoje.

„Reikėtų peržiūrėti, ar tos problemos, kurios buvo viešinamos dėl Kalėjimų departamento, ar jos dar aktualios ir ar yra kokių nors klausimų, kuriuos reikia išspręsti“, – sakė G. Danėlius.

Padėtimi įkalinimo įstaigų sistemoje susirūpinta, kai pernai pavasarį tuo metu Kauno tardymo izoliatoriaus buhaltere dirbusi Rasa Kazėnienė pranešė apie pažeidimus šioje įstaigoje. Po to vykusio tarnybinio patikrinimo metu atsistatydino Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė, o po tyrimo atleistas Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas.

Pernai vasarą R. Kazėnienei apie pažeidimus izoliatoriuje Kaune pranešus antrą kartą, pradėti patikrinimai ir kitose bausmių vykdymo įstaigose.

Gina R. Kurlianskį, kitų neatskleidžia

G. Danėlius šiuo metu yra advokatų kontoros „TGS Baltic“ (Varul, Grunte, Sutkiene) asocijuotas partneris, prieš tapdamas advokatu 16 metų jis dirbo prokuroru, ketverius metus vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūrai, o 2013 metais iš prokuratūros pasitraukė savo noru.

2016 metų rugpjūtį generalinis prokuroras Evaldas Pašilis jį siūlė skirti savo pavaduotoju, tačiau G. Danėlius tąkart atsiėmė savo kandidatūrą, motyvuodamas, kad buvę ir esami jo įsipareigojimai klientams „gali sudaryti interesų konflikto regimybę“ bei mesti šešėlį prokuratūros sistemos nešališkumui.

Šįkart, pasak jo, interesų konflikto regimybės nėra.

„Akivaizdu, kad nemažai daliai ikiteisminių tyrimų vadovauja ir organizuoja Generalinė prokuratūra, todėl tada galėjo susidaryti įspūdis, kad gali atsirasti grėsmė dėl interesų konflikto“, – teigė G. Danėlius.

„Šis atvejis yra visiškai skirtingas, nes Teisingumo ministerija niekaip nesusijusi su ikiteisminio tyrimo organizavimu, vadovavimu ar atlikimu“, – pridūrė jis.

Teisininkas taip pat sakė nematantis interesų konflikto grėsmės tuo atžvilgiu, jog Teisingumo ministerija teikia teisėsaugos veiklą reglamentuojančias įstatymų pataisas.

G. Danėlius atsisakė įvardyti šiuo metu ginamus asmenis, motyvuodamas, kad kreipimosi į advokatą faktas yra profesinė paslaptis pagal įstatymus.

Vis dėlto jis patvirtino, kad koncerno „MG Baltic“ ir kelių partijų politinės korupcijos byloje gina buvusį koncerno viceprezidentą Raimondą Kurlianskį.

„Ši informacija yra pakankamai vieša, tad negalėčiau sakyti, kad tai yra advokato profesinės paslapties turinys“, – sakė advokatas.

„Informacijos, kuri nėra vieša ir dar sudaro advokato profesinę paslaptį, nenorėčiau nei patvirtinti, nei paneigti. Kiekvienas žmogus turi teisę į gynėją“, – pridūrė jis.

G. Danėlius nurodė pirmadienį įteikęs prašymą Advokatų tarybai sustabdyti jo įgaliojimus.

Jis yra gynęs prezidentės atstovę spaudai Daivą Ulbinaitę išteisinimu pasibaigusioje byloje dėl valstybės paslapties atskleidimo.

Atsidurs po padidinamuoju stiklu

Kandidatas į teisingumo ministrus Giedrius Danėlius dėl profesinių ryšių su politinės korupcijos byloje įtariamu koncernu „MG Baltic“ atsidurs po padidinamuoju stiklu, tačiau turi galimybę suvaldyti rizikas, sako su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.

Pasak Sergejaus Muravjovo, dėmesio G. Danėlius sulauks ir kaip buvęs prezidentės atstovės spaudai Daivos Ulbinaitės advokatas.

„Tai, kad jis atėjo su tokia praeitimi, yra profesionalo veikimo dalis, tačiau bus labai įdomu pamatyti, kaip jam seksis suvaldyti galimus interesus ne vien, kas liečia jo veikimą kartu su D. Ulbinaite, bet ir jo atstovavimu „MG Baltic“, – BNS pirmadienį sakė nevyriausybininkas.

„Ar tai normalūs iššūkiai? Taip. Ar gali žmogus tuos interesus suvaldyti? Taip, manau, kad gali, tačiau be abejo jis bus po padidinamuoju stiklu“, – pridūrė jis.

G. Danėlius koncerno „MG Baltic“ ir kelių partijų politinės korupcijos byloje gina buvusį koncerno viceprezidentą Raimondą Kurlianskį.

Jis taip pat gynė D. Ulbinaitę 2016 metais išteisinimu pasibaigusioje byloje dėl valstybės paslapties atskleidimo.

Politologas Vitalis Nakrošis sako, kad nepaisant šios aplinkybės prezidentė galėtų skirti G. Danėlių į pareigas.

„Tą interesų regimybę sunku apibrėžti, bet jis gynė Daivą Ulbinaitę, o ne prezidentę“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius.

„Aišku, svarbu, kad kandidatas nebūtų susijęs kažkokiais giminystės ryšiais, skaidriai būtų vykdoma pati skyrimo procedūra. Bet dėl to vieno epizodo, kada buvo ginamas Prezidentūros darbuotojas – nemanau, kad čia galėtų būti kažkoks interesų konfliktas“, – kalbėjo politologas.

S. Muravjovas taip pat šioje situacijoje neįžvelgė galimo interesų konflikto.

„Tai galėtų būti ne interesų konflikto regimybė, bet interesų regimybė, tačiau mes kalbame apie politinį paskyrimą. Tik aš labai norėčiau išgirsti šioje vietoje premjero argumentus ir prezidentės argumentus, kai ji apsispręs, kaip pasielgti šioje istorijoje“, – teigė ekspertas.

G. Danėlius šiuo metu yra advokatų kontoros „TGS Baltic“ (Varul, Grunte, Sutkiene) asocijuotas partneris, prieš tapdamas advokatu 16 metų jis dirbo prokuroru, ketverius metus vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūrai, o 2013 metais iš prokuratūros pasitraukė savo noru.

2016 metų rugpjūtį generalinis prokuroras Evaldas Pašilis advokatą G. Danėlių siūlė skirti savo pavaduotoju, tačiau tąkart jis pats atsiėmė savo kandidatūrą, motyvuodamas, kad buvę ir esami jo įsipareigojimai klientams „gali sudaryti interesų konflikto regimybę“ bei mesti šešėlį prokuratūros sistemos nešališkumui.

Teisingumo ministro pareigos laisvos nuo kovo 9 dienos, kai jas paliko Milda Vainiutė.

Pagal Konstituciją, prezidentas ministrus skiria premjero teikimu.