Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK) svarstoma idėja įsteigti savivaldybių tarybų pirmininkų ir jų pavaduotojų institutą sulaukė aštrios merų kritikos.

„Vakar tikrai linija buvo karšta, (...) visi signalai ėjo į Seimą kolegoms per jūsų čatus (pokalbių programėles – BNS), jūs visą dieną dirbote tą darbą, kaip paveikti vieną ar kitą politiką savo naudai“, – trečiadienį per komiteto posėdį sakė „darbietis“ Valentinas Bukauskas, adresuodamas savo žodžius posėdyje dalyvavusiems merams.

VVSK pirmininkas liberalas Ričardas Juška per komiteto posėdį pranešė, kad parengta Vietos savivaldos įstatymo pataisa dėl naujų pareigybių įsteigimo savivaldybių tarybose.

Siūloma įkurti savivaldybės tarybos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo institutą. Asmenis į šias pareigas deleguotų tarybos dauguma, jie būtų išrenkami daugiau kaip pusės visų tarybos narių balsais.

Pagrindinė šių pareigūnų funkcija būtų organizuoti ir vesti tarybų posėdžius. Už tai jie gautų 20–40 proc. didesnį už tarybos nario darbo užmokestį.

Pagal projektą, atstatydinti pirmininką ir vicepirmininką būtų galima ne mažiau kaip trečdaliui tarybos narių pareiškus jiems nepasitikėjimą, o jie būtų atstatydinti, jei per slaptą balsavimą už tai pasisakytų ne mažiau kaip pusė tarybos narių. Nepavykus atstatydinti pareigūnų, procedūrą kartoti būtų galima ne anksčiau kaip po pusės metų.

Dabar Vietos savivaldybės įstatyme numatyta, kad tarybos posėdžių darbotvarkę sudaro ir jiems pirmininkauja meras, tačiau jis nebalsuoja, nes nėra tarybos narys.

Seimo VVSK narys konservatorius Audrius Petrošius atkreipė dėmesį, kad mero teikiami projektai privaloma tvarka būtų traukiami į tarybos posėdžio darbotvarkę. Be to, merui lieka veto teisė.

Laikinasis Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis trečiadienį pareiškė, kad „projektas sukėlė lengvą šoką“.

Asociacija trečiadienį pareiškė, kad „bandymas paskubomis ir be diskusijų įvesti naują savivaldybės tarybos pirmininko pareigybę yra nepriimtinas ir diskredituoja ne tik teisinės valstybės principus, bet ir vos metus veikiantį naująjį vietos savivaldos modelį“.

Anot A. Klišonio, nauja tvarka atvertų kelią chaosui savivaldybėse.

„Savivaldybės tarybos narys esu nuo 1990 metų, galiu pasakyti, kad iki 1995 metų, berods, tik keturių savivaldybių tarybų pirmininkai nesikeitė. Iš tikrųjų tokį chaosą, kokį turėjome 1990–1995 metais nesinorėtų pakartoti“, – sakė A. Klišonis.

Tuo laikotarpiu Lietuvos savivaldybės turėjo ir tarybos, ir valdybos pirmininkus.

Savivaldybių asociacijos vadovo teigimu, šiuo metu įstatyme nustatytos subalansuotos ir merų, ir tarybos narių galios.

„Mažeikių savivaldybėje valdančioji dauguma per praėjusią kadenciją keitėsi, berods, keturis kartus. Tai reiškia, kad valdančiosios daugumos lyderis keitėsi keturis kartus, keičiasi ir komitetų struktūra, kiti dalykai. Ar norime to chaoso įvedimo, ar norime išlaikyti stabilumą, kuris šiandien yra?“ – klausė A. Klišonis.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus minėtą įstatymo pataisą apibūdino posakiu „Dvi auklės – vaikas be galvos“.

Kai nesudaroma dauguma, bet išrenkami komitetų pirmininkai, galima kalbėti, koks legitimumas tokios tarybos priimamų sprendimų, kai vos ne ant trijų raidžių siunčiami Vyriausybės atstovai.

„Įvedus tarybos pirmininką, chaoso būtų daug. Tiesiogiai renkamas meras neberastų ryšio su taryba – nei jis gali pirmininkauti, nei būti, spręstų kitas žmogus. Chaosas užtikrintas“, – tvirtino jis.

Pasak Š. Vaitkaus, paprasčiau būtų tose savivaldybėse, kur partija ar komitetas turi absoliučią balsų daugumą, tačiau koalicinėse tarybose naujos postų dalybos sukeltų sąmyšį.

„Ten, kur yra absoliučios daugumos, viskas tvarkoje, išsirinks jie iš daugumos tą pirmininką. Bet ten, kur koalicijos, automatiškai įnešama didžiulė destrukcija, prasidės kova su koalicijos partneriais, kas bus pirmininkas, grius koalicijos ir t. t. Užprogramuotas konfliktas, ir tai neduos naudos nei miestui, nei visuomenei, nei patiems politikams“, – teigė Palangos meras.

Jis siūlė tarybos pirmininkų ir vicepirmininkų institutą įvesti bent nuo kitos savivaldos  kadencijos, o ne dabar.

VVSK vadovas R. Juška aiškino, kad keisti įstatymą verčia kai kuriose savivaldybėse susiklosčiusi situacija, kai politinės jėgos nepasiskelbia nei dauguma, nei mažuma, nors privalėtų tai padaryti.

„Matome, kas dabar vyksta kai kuriose savivaldybėse, kai nesudaroma dauguma, kai Vyriausybės atstovai neturi galimybės kreiptis į teismą, nes atstovaujamoji institucija neturi vadovo, kai merai nusišalina ir pasako: aš ne tarybos narys ir neturiu įtakos, kad būtų dauguma, mažuma“, – teigė jis.

„Kai nesudaroma dauguma, bet išrenkami komitetų pirmininkai, galima kalbėti, koks legitimumas tokios tarybos priimamų sprendimų, kai vos ne ant trijų raidžių siunčiami Vyriausybės atstovai“, – sakė parlamentinio komiteto pirmininkas.

Anot jo, nerimą kelia Vidaus reikalų ministerijos pateikti duomenys, jog tokiu atveju nebūtų galima net pritaikyti Tiesioginio valdymo įvedimo įstatymo.

„Siekiant išspręsti visus šiuos klausimus ir yra šis siūlymas“, – pabrėžė R. Juška.

Pagal galiojantį Vietos savivaldos įstatymą, pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje turi būti viešai pranešta apie savivaldybės tarybos daugumos ir savivaldybės tarybos opozicijos sudarymą. Jame taip pat numatyta, kad sudarant savivaldybės tarybos komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo.

Pernai liepą Vyriausybės atstovas apskrityje įspėjo Šiaulių miesto ir kai kurias kitas savivaldybes dėl tiesioginio valdymo grėsmės, nes ten nebuvo oficialiai registruota valdančioji dauguma, kilo neaiškumų dėl opozicijos.

Laikinasis Savivaldybių asociacijos prezidentas trečiadienį ragino ne keisti visą sistemą, o konkrečiose savivaldybėse spręsti konkrečias problemas.

„Jeigu yra viena ar kita problema, reikia keisti problemą, o ne keisti situaciją. Keliose ar keliolikoje savivaldybių problemos matomos, tačiau keturi penktadaliai savivaldybių to  neturi. Sistema veikia ir veikia tvarkingai užtikrinant tiek merų, tiek savivaldybių tarybų narių teises“, – sakė A . Klišonis.

„Turėjome precedentų – šios kadencijos Seimo nariai pašalino Seimo narį Petrą Gražulį dėl to, kad jis balsavo už kitą Seimo narį, bet dėl to nebuvo paleistas Seimas. (...) Buvo pašalinta ta problema , kuri yra vietoje. Taškiniu būdu. Būtent apie tokį variantą mes ir kalbame“, – pridūrė jis.

Pasak A. Klišonio, asociacijos skaičiavimu, dviejų naujų pareigybių įsteigimas gali kainuoti iki 2 mln. eurų per kadenciją.

„Apie kokius 2 mln. eurų jūs kalbate? Realiai tai yra papildomi 150–300 eurų per mėnesį, priklausomai nuo savivaldybės dydžio“, – tvirtino VVSK narys demokratas Domas Griškevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad ir šiuo metu yra savivaldybių tarybų, kur posėdžiams pirmininkauja ne merai, o tarybos nariai.

Seimo komitetas nutarė padaryti dviejų savaičių pertrauką svarstant Vietos savivaldos įstatymo pataisas, surinkti įvairius atsiliepimus į jas ir tuomet grįžti vėl prie diskusijų stalo.

Pernai balandį įsigaliojo naujas vietos savivaldos modelis, pagal kurį merams suteikta daugiau galių, jie tapo vykdomosios valdžios atstovais, o tarybos dirba kaip atstovaujamoji institucija.

Savivaldybės taryba, kaip ir anksčiau, priima svarbiausius sprendimus, tačiau ji neturi savo vadovo. Tarybos posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja tiesiogiai renkamas meras, nors jis nėra tarybos narys.

Modelis pakeistas Konstituciniam Teismui 2021 metų balandį paskelbus, kad tiesioginiai merų rinkimai nėra galimi nepakeitus Konstitucijos. Dėl to Seimas pakeitė pagrindinį šalies įstatymą ir patvirtino naują savivaldos modelį.