SEIMO PIRMININKAS: MAŽINTI REFERENDUMO KARTELĘ NĖRA SAUGU

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad nėra saugu mažinti referendumo kartelę dėl Konstitucijos pirmojo skirsnio nuostatų, bet siekiant įteisinti dvigubą pilietybę tokias diskusijas reikia pradėti.

Valdantieji yra registravę projektą, kuris sušvelnintų reikalavimus keičiant Konstitucijos pirmojo skirsnio 12 straipsnį, apibrėžiantį Lietuvos pilietybės įgijimo sąlygas.

„Rytoj turbūt svarstysime Seime, bus pateikimas įstatymo projekto, kur nuleidžiama kartelė, tai nėra saugu, bet apie tai reikia diskutuoti“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Pranckietis.

Anot jo, sumažinus reikalavimus referendumui kyla grėsmė, kad „paskui neatsirastų palengvinto kelio keisti kitas mūsų esmines vertybes Konstitucijoje“.

Jei tie žmonės, kurie neateina, gali nulemti referendumo likimą, yra siekiama, kad referendumas galėtų įvykti.

Tačiau dėl dvigubos pilietybės įteisinimo toks siūlymas yra svarstytinas, nepaisant kylančių rizikų, teigia parlamento vadovas.

„Mes visi kalbame, ir tai yra idėja Lietuvai, dviguba pilietybė, kad ją reiktų įteisinti, ir susiduriame su problema, kad žmonės neateina į balsavimus. Ir jei tie žmonės, kurie neateina, gali nulemti referendumo likimą, yra siekiama, kad referendumas galėtų įvykti“, – sakė V. Pranckietis.

Valdantieji yra registravę pataisą, kad Konstitucijos pirmojo skirsnio 12 straipsniui dėl pilietybės pakeisti užtektų daugiau kaip pusės dalyvavusių, bet ne mažiau trečdalio visų rinkėjų balsų „už“.

Šiuo metu visam Konstitucijos pirmajam skirsniui taikoma griežtesnė balsų skaičiavimo tvarka, t. y. jo pakeitimams priimti reikėtų daugiau kaip pusės visų balso teisę turinčių piliečių balsų „už“.

Seime sudaryta darbo grupė šiuo metu svarsto, kokią formuluotę pasirinkti dvigubos pilietybės įteisinimui referendumu keičiant Konstituciją.

Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės balso teisę turinčių piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės visų piliečių balsų „už“.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

Valstybės vadovai svarsto, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo galėtų vykti kartu su prezidento rinkimais 2019 metais.