Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimas yra proga prisiminti, prie ko priveda agresija, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sekmadienį pagerbusi aukas Paneriuose.

„Europoje vėl vyksta karas ir Lietuva daro viską, ką gali, kad padėtume broliams ir seserims Ukrainoje. O ši diena yra aukų atminimo diena, ir tai yra dar viena proga prisiminti, prie kokių baisių dalykų priveda agresija, imperinės ambicijos ir tai ką, deja, mes šiandieną matome atgimus Rusijoje“, – žurnalistams Paneriuose sakė Seimo pirmininkė.

Atminimo renginiuose taip pat dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė teigia, jog Rusija Antrojo pasaulinio karo atmintį verčia savo imperinės galybės mitu.

„Antrasis pasaulinis karas – didžiulė, nepamirštama ir bendra tragedija. Tačiau jau ne vienerius metus esame liudininkai, kaip šio karo atmintis Rusijoje paverčiama resursu imperinės galybės mitui, kuriame Sovietų Sąjunga nelaikoma agresore, o karui pradžią davęs Stalino ir Hitlerio rytų Europos pasidalijimas yra patogiai nutylimas“, – sakė premjerė.

„Šio ilgalaikio proceso rezultatas yra neišprovokuotas, nusikalstamas karas Ukrainoje“, – pranešime cituojama ji.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, Rusijai vėl bandant pakartoti istoriją, reikia dėti visas pastangas, kad Ukraina kuo greičiau taptų pilnaverte Europos Sąjungos dalimi ir laimėtų prieš ją pradėtą karą.

Viktorija Čmilytė-Nielsen. I. Gelūno / BNS nuotr.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.

Rusija vadinamąją Pergalės dieną švenčia gegužės 9-ąją, Lietuvoje pirmadienį dėl to baiminantis incidentų dėl Rusijos invazijos į Ukrainą prie sovietų karių kapinių budės policijos pajėgos.

V. Čmilytė-Nielsen teigė nejaučianti nerimo dėl pirmadienio ir ragino žmones „išlaikyti rimtį, nepasiduoti provokacijoms, jeigu tokių būtų“.

Vis dėlto, pasak Seimo pirmininkės, paskutiniai mėnesiai parodė, jog Lietuva geba sklandžiai spręsti net ir „sudėtingus“ klausimus ir tikėjosi, kad žmonės ir toliau rodys susitelkimą.

Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo dieną Seimo pirmininkė lankėsi Panerių memoriale ir prie paminklo ukrainiečių tautinio sąjūdžio veikėjui, rašytojui Tarasui Ševčenkai. Čia gėlės buvo padėtos ir ministrės pirmininkės vardu.

Pasak jos, neabejingas Antrojo pasaulinio karo aukoms laisvasis pasaulis šiandien turi nenusigręžti ir nuo Ukrainos pagalbos prašymo, jog ateityje tai netaptų jo sąžinės randu.

I. Šimonytės teigimu, kaip buvo įvertinti Antrojo pasaulinio karo nusikaltimai ir jų vykdytojai bei organizatoriai, taip būtina nepamiršti ir karo Ukrainoje aukų bei siekti kaltųjų atsakomybės už šalyje vykdomus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

Per 61 valstybę įtraukusį Antrąjį pasaulinį karą žuvo apie 50–55 mln. žmonių, iš jų 30 mln. – civiliai. Per karą Lietuvoje žuvo apie 275 tūkst. žmonių, iš jų 195 tūkst. žydų per Holokaustą.