Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis neatmeta galimybės, kad pavasario sesijos darbų programa gali būti papildyta teisės aktų projektais, siūlančiais keisti visuomeninių rinkimų komitetų reglamentavimą. Tačiau, jo nuomone, šį klausimą prasmingiau būtų spręsti jau po rinkimų.

Greičiausiai teks suvienodinti

„Su frakcijų seniūnais kalbėjome ir šia tema, visų partijų lyderiai pasisakė maždaug vienodai, kad komitetų atsakomybė turėtų būti tokia pati kaip ir partijų atsakomybė. Tai, manau, turėtume svarstyti tai, bet gerai būtų tą viską daryti jau po rinkimų. Manau, kad rinkimų klausimai turėtų būti svarstomi po rinkimų, o ne prieš rinkimus“, - ketvirtadienį po susitikimo su frakcijų seniūnais žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė mano, kad partijų ir visuomeninių rinkimų komitetų biudžeto tvarkymo, finansinius klausimus būtų įmanoma suvienodinti ir „greičiausia tai teks daryti“. Bet raginimai priversti komitetus ilgam laikui registruotis kaip ir partijomis jai keltų didžiulių klausimų.

„Mes tada prarandame visuomeninių rinkimų komitetų paskirties prasmę. Konstitucinis Teismas pasakė, kad visuomeninis komitetas, kada yra proporcinė rinkimų sistema, turi užtikrinti galimybę nepartiniams žmonėms dalyvauti rinkimuose. Jei mes tuos nepartinius žmones priversime registruotis į nuolatinius darinius, tai riba tarp partijos ir visuomeninių komitetų nusitrins“, - mano A. Širinskienė.

Jei mes tuos nepartinius žmones priversime registruotis į nuolatinius darinius, tai riba tarp partijos ir visuomeninių komitetų nusitrins.

Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnės Ritos Tamašunienės nuomone, nereikėtų priešinti partijų su komitetais. Tačiau, jos manymu, pagal dabartinę tvarką partijoms yra per griežti reikalavimai.

„Be abejo, reikia užtikrinti visiems piliečiams dalyvavimą rinkimuose. Šiuo metu yra sudaryta galimybė nebūnant partijos nariu dalyvauti rinkimuose. Komitetai ne tik aktyviai dalyvavo, bet ir laimėjo savivaldos rinkimus, vertinant pagal bendrą mandatą skaičių. Tai piliečiams patrauklu ir nereikia priešinti. Reikia kalbėti apie sistemos pakeitimą, pavyzdžiui, įvedant dar vienos pakopos savivaldos rinkimus, tai galėtų būti seniūnijose“, - mano R. Tamašunienė.

Kovo 3 d. per pirmąjį savivaldos rinkimų turą visuomeniniai rinkimų komitetai, preliminariais duomenimis, iškovojo 310 mandatų.

Kaip primena ELTA, 2018 metų gegužę Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Andrius Kupčinskas parengė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pataisas, kuriomis siūlė aiškiau reglamentuoti visuomeninių rinkimų komitetų veiklą. Pasak jo, išsiskiria ne tik politinės kampanijos dalyvių statusai, bet ir jų atsakomybės, yra nelygiavertės galimybės pritraukti finansinę paramą.

Pernai birželį Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime sakė, kad visuomeniniai komitetai neprisidėjo skatinant nepartinių žmonių dalyvavimą rinkimuose.

„Rinkimų komitetai, turėję įnešti daugiau demokratijos, paskatinti nepartinių žmonių dalyvavimą rinkimuose, deja, tampa vienkartinės demokratijos grimasa su politinių atskalūnų reanimacija, neaiškiu finansavimu, menka kontrole ir su vieninteliu tikslu - siekti valdžios“, - aiškino prezidentė ir akcentavo, kad rinkimų organizavimo skaidrumas išlieka iššūkiu Lietuvos demokratijai.

Komentuodamas šalies vadovės metinį pranešimą Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis apgailestavo, kad Lietuvoje įsisiautėjo būdas kovoti dėl valdžios nesivadinant partija.

Jo nuomone, nesvarbu, ar valdžios siekianti žmonių grupė pasivadina komitetu, ar kokiu nors sambūriu, ar subėgimu, ji jau yra partija, ir visiems politiniams susivienijimams turi būti taikoma vienoda kontrolė.

Kiti  prioritetai – vaikų teisės, „Brexit“

Sekmadienį prasidedančios Seimo pavasario sesijos svarbiausi darbai bus parlamentinė kontrolė, vaikų teises reglamentuojančių įstatymų tobulinimas ir „Brexit'o“ pasitikimas, sako Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja „valstietė“ Rima Baškienė.  

„Visų pirma turime pabaigti vaikų teises. Taškas“, – BNS ketvirtadienį pareiškė ji prieš parlamento vadovybės, frakcijų ir komitetų vadovų pasitarimą dėl artėjančios Seimo sesijos darbų.

Pasak R. Baškienės, parlamentarai privalės ypatingą dėmesį skirti parlamentinei kontrolei.

„Praėjusioje sesijoje priėmėme labai daug teisės aktų, susijusių su reformomis. Informaciniai ministrų pranešimai bus kiekvieną antradienį atsiskaitant Seimui ir pateikiant informaciją, kaip vyksta tos reformos – etatinis mokytojų apmokėjimas, investicijos, vaiko teisų įgyvendinimas, sveikatos reforma“, – teigė R. Baškienė.  

Jos tvirtinimu, remiantis Valstybės kontrolės išvadomis, pavasario sesijoje bus analizuojama, ko imtis, kad Seimo darbas būtų kokybiškesnis.

Seimo vicepirmininkė tikisi, kad bus priimti įstatymai dėl nemokamų bakalauro studijų, dėl pertvarkų biudžetinėse įstaigose.

R. Baškienė taip pat pabrėžė, kad Seimas imsis svarstyti „Brexit'o“ padarinius, siekiant, kad jie turėtų kuo mažesnį poveikį Lietuvos piliečių saugumui, verslui ir socialinėms garantijoms. 

Per susitikimą aptariama Seimo pavasario sesijos darbų programa, kuri tvirtinama sesijos pradžioje. Pasiūlymus jai jau pateikė Vyriausybė, prezidentė, savo projektus taip pat siūlo parlamentinės frakcijos ir atskiri Seimo nariai. Iš viso pavasario sesijoje ketinam priimti apie 500 teisės aktų.

Seimo pavasario sesija prasidės sekmadienį, kovo 10 dieną.