TAUTINĖMS MAŽUMOMS – SOCIALDEMOKRATŲ TŪPSNIS

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seimo nariai, siekdami puoselėti tautines tapatybes, siūlo leisti ne tik vietovardžius, bet ir į savivaldybės institucijas kreiptis gimtąja kalba.

Socialdemokratų lyderiai tikina, kad toks įstatymas yra įprasta praktika Europoje ir nekels pavojaus lietuvių kalbai.

Socialdemokratai parengė Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriuo siūloma tautinės mažumos gausiai gyvenamoje vietovėje leisti vietovardžius rašyti ne tik lietuvių, bet ir tautinės mažumos kalba. Toks gyvenamųjų vietovių, gatvių, viešojo administravimo subjektų ir topografinių ženklų rašymas būtų leidžiamas, jei seniūnijoje gyvena daugiau nei trečdalis tautinės mažumos atstovų.

Jeigu seniūnijoje tautinės mažumos gyventojų yra mažiau nei trečdalis, vietovardžiai mažumos kalba galėtų būti rašomi tik pritarus tos teritorijos gyventojų daugumai.

Joks tautinės mažumos atstovas negalės visa širdimi mylėti Lietuvos, jei Lietuvos valdžia, kad ir netiesiogiai, įtars kitakalbius kokiais nors kėslais.

Naujasis įstatymas taip pat sudarytų sąlygas gyventojams kreiptis į savivaldybės institucijas mažumos kalba, o savivaldybė turėtų atsakyti valstybine kalba, bet kartu galėtų pridėti atsakymą ir mažumos kalba.

Panašiai mažumų gana gausiai apgyvendintose savivaldybėse būtų galima teikti informaciją ar pirminę teisinę pagalbą: jeigu mažumos atstovų gyvena ne mažiau nei trečdalis visų gyventojų, tai informacija turėtų būti teikiama lietuvių kalba, bet kartu galima būtų gyventojus informuoti ir mažumos kalba.

Remiantis 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 6,6 proc. lenkų tautybės Lietuvos piliečių, 5,8 proc. - rusų tautybės, 1,2 proc. - baltarusių, 0,5 proc. - ukrainiečių, 0,6 proc. - kitų tautybių.

LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad iš viso Lietuvoje priskaičiuojama 154 tautybių gyventojų. „Lietuvoje iki šiol vyravo gana sudėtingas požiūris į tautines mažumas. Vieni nori tautines mažumas asimiliuoti, priešina jas lietuviams ir nuolat įtaria valstybės interesų išdavyste. Toks požiūris žemina ir atstumia. Joks tautinės mažumos atstovas negalės visa širdimi mylėti Lietuvos, jei Lietuvos valdžia, kad ir netiesiogiai, įtars kitakalbius kokiais nors kėslais. Mes, atvirkščiai, manome, kad kultūros turi sugyventi kartu, o tautinės mažumos turi teisę puoselėti savo kultūrinę tapatybę. Todėl registravome šį įstatymą, kurio paskirtis - nustatyti daugeliui Europos valstybių būdingas teises, kuriomis džiaugiasi tautinės mažumos“, - kalbėjo G. Paluckas.

Socialdemokratas Algirdas Sysas pabrėžė, kad toks tautinių bendrijų teisių užtikrinimas yra kiekvienos civilizuotos valstybės bruožas ir nekels jokio pavojaus lietuvių kalbai. „Lietuvių kalba tikrai neatsidurs pavojuje, jeigu tautinių mažumų atstovai įgis galimybę užsikabinti lentelę ant namo ne tik lietuvių, bet ir gimtąja kalba. Tai įprasta praktika daugumoje Europos Sąjungos valstybių“, - teigė A. Sysas.

Ankstesnio Tautinių mažumų įstatymo galiojimas baigėsi 2010 metais. Nuo to laiko naujasis teisės aktas nebuvo priimtas, nors tautinių mažumų atstovai tokį prašymą ne kartą yra pateikę.