TOBULI RINKIMAI: VIENIEMS – NUOBODŪS, KITIEMS – AIŠKŪS

Kaip išvengti turbulencijų, kokios šiemet ištiko renkant merus, užkardyti agitacijos finansavimo spragas – „Kauno dienos“ interviu su naująja Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke.

Antradienį Seime prisiekusi naujoji VRK pirmininkė Lina Petronienė joje dirba jau 27 metus, vadovavo Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui. Patirtis pravers VRK laukiančiame tikrame rinkimų maratone: šiemet vyks dveji pirmalaikiai rinkimai – Seimo nario vienoje apygardoje ir naujo mero vienoje savivaldybėje, kitąmet – Prezidento, Europos Parlamento (EP) ir Seimo rinkimai, referendumas dėl daugybinės pilietybės.

Išryškino spragas

– Vos prieš kelis mėnesius baigėsi merų rinkimai, bet vieno įgaliojimai jau panaikinti, dėl kito – neaišku. Kaip jūsų, taip pat ir kaip teisės magistrės, vertinimu, spręstinas Anykščių rajono mero klausimas, kai išrinktas asmuo, kuris negali eiti mero pareigų?

– Šį pavasarį vykusių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų metu kai kuriose savivaldybėse susiklosčiusi situacija parodė, kad ne visi atvejai Rinkimų kodekse yra numatyti ir reglamentuoti, o VRK gali veikti tik tose ribose, kuriose turi diskreciją priimti sprendimus. Teismai turi daugiau galimybių paaiškinti neaptartas situacijas.

Šiuo metu stebime situaciją ir laukiame, kol įsiteisės esamas arba bus priimtas aukštesnės instancijos teismo sprendimas, konstatuojantis, ar Anykščių rajono savivaldybės meras gali eiti šiuo metu užimamas pareigas.

Taip pat šiuo metu dirbame tobulindami esamą reglamentavimą, kad ateityje išvengtume panašių turbulencijų rinkimų metu.

– Ar tai, kas merų rinkimuose nutiko Anykščiuose, Visagine, kai kilo problemų, ar gali vienas ar kitas į antrą turą patekęs kandidatas siekti posto, – teisinio reguliavimo ar jo taikymo spragos? Ar čia VRK viską padarė, ką galėjo? Ką reikia daryti, kad tokių atvejų nebūtų?

Siūlymas: L. Petronienė pasisako už tai, kad tretieji asmenys galėtų dalyvauti agitacijoje, reikšti savo poziciją, bet tam reikia nustatyti taisykles. (VRK nuotr.)

– Praėjusių rinkimų situacija išryškino didžiulę VRK ir kitų institucijų bendradarbiavimo svarbą, ypač atsiradus iki tol nebūtų ir teisiniu aspektu iki galo neapibrėžtų situacijų. Todėl šiuo metu tobulinamos Rinkimų kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Labai tikimės, kad, jas priėmus, šie pokyčiai suteiks daugiau aiškumo.

– Kupiškio rajonas išrinko merą, bet po poros mėnesių jo įgaliojimai nutraukti, rengiami nauji rinkimai. Ar tokių situacijų galima išvengti?

– Renkamam ar išrinktam asmeniui galioja nekaltumo prezumpcija, vadinasi, kol žmogus nenuteistas, jis laikomas nekaltu. Teismo sprendimas dėl buvusio Kupiškio mero buvo priimtas praėjus daugiau kaip mėnesiui po rinkimų, o Rinkimų kodeksas numato, kad savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis. Tik tada, pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį, VRK turi pareigą priimti sprendimą naikinti savivaldybės tarybos nario arba mero įgaliojimus.

Panaikinus įgaliojimus savivaldybės tarybos nariui, nauji rinkimai nerengiami, nes įgaliojimai suteikiami to paties kandidatų sąrašo kitam eilėje esančiam kandidatui. Tokių atvejų būta ne vieną kartą. Tačiau dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio mero įgaliojimus nuo 2015 m., kai merai renkami tiesiogiai, teko panaikinti septyniose savivaldybėse. Per tą patį laiką Seimo nariai vienmandatėse rinkimų apygardose buvo rinkti keturis kartus, iš viso šešiose apygardose. Tad tokie rinkimai nevyksta labai dažnai ir nemanau, kad dėl to reikėtų atsisakyti tiesioginių merų rinkimų.

Jei ateityje pirmalaikių Seimo nario ar merų rinkimų daugėtų, būtų galima svarstyti kai kurių kitų valstybių patirtį, pavyzdžiui, juos organizuoti spalio antrą sekmadienį ir kažkurį kitą numatytą sekmadienį pavasarį. Tai padėtų išvengti rinkimų kas mėnesį ir skirtingose Lietuvos vietose.

Dėl trečiųjų asmenų

– Kokių turite siūlymų Rinkimų kodeksui ar kitiems teisės aktams?

– Kitais metais laukia daug rinkimų. Geroji praktika ir tarptautinių organizacijų rekomendacijos pataria nekeisti teisinio reguliavimo prieš pat rinkimus, kad būtų išlaikomas dalyvavimo rinkimuose procesų aiškumas ir rinkimų dalyviams paliekama laiko susipažinti su atnaujintomis įstatymo nuostatomis. Šiuo metu Seime svarstomi būtinieji pokyčiai, kuriuos tikimasi priimti iki kitais metais įvyksiančių rinkimų politinės kampanijos pradžios. Vėliau jau bus galima įvertinti, ar yra poreikis naująjį reglamentavimą dar patobulinti.

– Esate dirbusi įvairiose darbo grupėse rinkimus reglamentuojantiems teisės aktams rengti. Gal kuris esminis jūsų siūlymas buvo priimtas?

– Kalbant apie mano indėlį rinkimų teisėkūroje, man patinka posakis, kad įstatymų nuostatos neturi autoriaus. Būna, kad pirminis pasiūlymas jį svarstant Seime gerokai pasikeičia, todėl sunku išskirti, koks pagrindinis ar esminis pasiūlymas buvo priimtas. Tačiau galiu pasidžiaugti kai kurių nuostatų įgyvendinimu. Pavyzdžiui, panaikinus leidimą juridiniams asmenims remti politinės kampanijos dalyvius, įstatymų leidėjas, norėdamas užkirsti kelią tam tikriems piktnaudžiavimams, numatė papildomų ribojimų. Fizinių asmenų aukoms – ne tik buvusią konkrečią sumą, bet ir susiejo su aukotojo pajamomis – auka negali viršyti 10 proc. aukotojo deklaruotų pajamų.

Tačiau politinių kampanijų iždininkai patiria sunkumų bandydami įsitikinti, ar jiems aukojantis asmuo turi teisę pervesti pinigus, kadangi ne visa informacija yra viešai prieinama. Todėl įteisinta pareiga VRK ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) suteikti jiems informaciją, neatskleidžiant aukotojo deklaruotų pajamų sumos, ar konkreti fizinio asmens pervedama auka yra priimtina.

Bendradarbiaujant su VMI per kelis mėnesius mums pavyko sukurti sąsają tarp abiejų institucijų informacinių sistemų ir jau nuo 2012 m. iždininkai, registruodami gautas aukas VRK informacinėje sistemoje, jų priimtinumą lengvai patikrina per kelias minutes. Mums, rinkimų organizatoriams, šis reglamentavimo patobulinimas ir jo įgyvendinimas buvo labai teigiamas pokytis skaidrinant politinių kampanijų finansavimą.

Bendraudama su kolegomis iš kitų valstybių, turėjau progos įsitikinti, kad tarptautinėje bendruomenėje toks politinių kampanijų finansavimo kontrolės mechanizmas vis dar unikalus ir kelia didelį susidomėjimą, tad šioje srityje esame novatoriai ir tie, į kuriuos lygiuojasi kitų valstybių rinkimų organizatoriai.

Taip pat rinkimų metu vis dažniau tenka susidurti su trečiųjų asmenų dalyvavimu politinėse kampanijose. Būčiau linkusi nustatyti tam tikras taisykles jiems dalyvauti politinėse kampanijose, kad jie, net nebūdami kandidatais, galėtų dalyvauti agitacijoje ir reikšti savo poziciją už ar prieš. Tai būtų galima padaryti tiesiog nustatant limitus, kiek galima išleisti lėšų agituojant ir kaip jas deklaruoti.

– Iki tapdama VRK pirmininke vadovavote Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui. Kokių spragų šioje srityje dar yra? Kurie jūsų atlikti tyrimai, jūsų vertinimu, buvo ypač svarbūs rinkimams skaidrinti?

– Dirbant Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriuje tyrimų būta daug ir įvairių. Iš kiekvieno sudėtingesnio kartu ir patys pasimokome, ką patobulinti, kokie kontrolės mechanizmai jau praradę aktualumą, kokias priemones pasitelkti atliekant politinės reklamos stebėseną ar į ką atkreipti daugiau dėmesio rengiantis kitiems rinkimams.

Man visada patiko mažiau viešumoje matomas prevencinis darbas – pasistengti, kad politinės kampanijos dalyviai išvengtų klaidų dėl neapsižiūrėjimo ar pažeidimų dėl nežinojimo. Visada mėgau kurti priemones, kurios dalyvavimą rinkimuose žmonėms padarytų patogesnį. Juk rinkimų organizatoriaus darbas yra sudaryti sąlygas, patarti ar pakonsultuoti, kaip jomis pasinaudoti, o ne ieškoti klaidų ir bausti už jas.

Kurdami ir vėliau tobulindami VRK informacinę sistemą, įdiegėme galimybių politinės kampanijos dalyviams galimas klaidas ar netikslumus surasti patiems ir pasitaisyti. Taip pat su kolegomis nuolat analizuodavome duomenis, siųsdavome priminimus apie artėjančius terminus ar kitus aspektus, į kuriuos reikėtų atkreiptų dėmesį.

– Ar nesirengiate grįžti prie prezidento rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo klausimo, kuris dabar nuolat keliamas viešumoje?

– Sprendimą, ar pradėti vieną ar kitą tyrimą, visada komisija priima kolegialiai.

Todėl sprendžiant dėl tyrimo pradėjimo, ypač kalbant apie įvykius, buvusius prieš kelerius metus, labai svarbu turėti rimtą pagrindą, įvertinti visą turimą informaciją ir galimybes ją surinkti.

Rinkimų kodekse yra numatyti senaties terminai. Manau, svarbu paminėti, kad pernai įsigaliojusiame kodekse jau yra bandymų tam tikras rizikas užkardyti: pradėjome viešai skelbti visas politinės kampanijos dalyvių sudarytas sutartis, aiškiai reglamentavome savanoriškų darbų apskaitą, įdiegėme kitų piktnaudžiauti neleidžiančių saugiklių.

Nebuvo rinkimų, po kurių nebūtų kilę minčių kažką patobulinti, tad, galima sakyti, kad mokomės iš kiekvienų rinkimų patirties.

Nebalsuos internetu

– Kaip informatikos magistrė, jūs už ar prieš balsavimą internetu? Ar jis saugus? Ar kitąmet rinkimuose užsienyje gyvenantys mūsų piliečiai galės balsuoti internetu?

– Man patinka naudotis elektroninėmis paslaugomis, pavyzdžiui, pildyti mokesčių deklaracijas, turėti galimybę internetu užsiregistruoti pas gydytoją ar pasinaudoti knygų rezervacijos paslauga bibliotekoje.

Tačiau rinkimai ne veltui vadinami demokratijos pagrindu. Pasitikėjimas jais ir bendras proceso saugumas yra fundamentas, jei visuomenė nepasitikės rinkimais, nepasitikės ir pačia valstybe.

Šį pavasarį sociologų atlikta gyventojų apklausa apie rinkimų organizavimą Lietuvoje atskleidė, kad Lietuvos rinkimų sistema pasitiki 83 proc. Lietuvos gyventojų, o absoliuti dauguma – net 91 proc. tyrime dalyvavusių rinkėjų – balsavimo proceso organizavimą vertina teigiamai. Labai džiaugiamės matydami tokį rezultatą, tačiau kartu jaučiame didžiulę atsakomybę, kaip išsaugoti tokį visuomenės pasitikėjimą.

Šiuo metu atliekame internetinio balsavimo galimybių studijos atlikimo pasiūlymų vertinimą. Galimybių studijos tikslas – išanalizuoti internetinio balsavimo politinius, ekonominius, socialinius, technologinius ir teisinius veiksnius, galimybes ir rizikas, pasiūlyti tinkamiausius technologinius sprendimus, leidžiančius sukurti saugią ir patikimą internetinio balsavimo sistemą. Studija turėtų atsakyti į klausimus apie skaidrumą ir balsavimo slaptumą, tai ir yra svarbiausia rinkimuose.

Planuojame, kad šie visi vertinimai gali užtrukti iki metų. Tad, būdama realistė, visuose kitų metų rinkimuose internetinio balsavimo tikrai nežadėsiu. Ateinančiuose rinkimuose rinkėjus kviesime balsuoti taip, kaip iki šiol. Užsienyje gyvenantys lietuviai, kurie pageidaus balsuoti paštu arba diplomatinėse atstovybėse, jau nuo ateinančio rudens galės registruotis balsuoti valstybėje, kurioje gyvena. Sieksime padaryti taip, kad visiems 2024 m. rinkimams ir referendumui pakaktų užsiregistruoti tik vieną kartą.

– Ar siūlysite kokių nors inovacijų dėl balsų skaičiavimo automatizavimo, migdančių agitacinių laidų pokyčių ar kitų rinkimų proceso modernizavimo priemonių?

– Prieš eidama šias pareigas turėjau galimybę susitikti su Seimo frakcijomis, kur išgirdau siūlymų rinkimų apylinkėse įrengti vaizdo kameras, kurios filmuotų balsų skaičiavimo procesą, taip pat įdiegti specialius balsavimo biuletenių skaičiavimo skenerius.

Tikrai svarstysime šias idėjas ir vertinsime, ar turime galimybių jas įgyvendinti, kiek galime sau leisti finansinių ar laiko resursų, kadangi naujovės dažnai neįdiegiamos per mėnesį ar du.

Tačiau nedidelių ir greičiau įgyvendinamų pokyčių tikrai turėtų būti. Pavyzdžiui, šių rinkimų metu išgirdome rinkimų komisijų pageidavimą atspausdinti skirtingų spalvų balsavimo biuletenius tuose rinkimuose, kuriuose rinkėjai gauna ne po vieną balsalapį. Tai galėtų padėti rinkimų komisijoms vakare atidarius balsadėžes greičiau atskirti biuletenius ir suskaičiuoti rinkėjų balsus. Toks pokytis nereikalauja keisti teisės aktus ar ilgai trunkančių IT sistemų perprogramavimo darbų, o rinkimų komisijų darbą palengvintų.

Laukia maratonas

– Esate stebėjusi rinkimus daugiau kaip dešimtyje valstybių. Gal kurios nors rinkimų sistema jums imponuoja, manytumėte, kad ką nors verta iš vienos ar kitos šalies perimti ir Lietuvai?

– Politinių kampanijų įdomumo prasme turbūt išskirčiau JAV ir Jungtinę Karalystę, kur turėjau progą stebėti rinkimus. Žinoma, organizuojant rinkimus, nemažai lemia ir istorinis šalies kontekstas, susiformavusios tradicijos, politinė kultūra. Negali aklai, neįvertinęs situacijos, nusižiūrėti kitos šalies rinkimų sistemos ir pritaikyti jos mūsų valstybėje. Sutikite, būtų sunku įsivaizduoti Lietuvoje galimybę balsuoti atėjus be asmens dokumento, o Jungtinėje Karalystėje rinkėjui užtenka pasakyti savo adresą, pavardę ir jam išduodamas balsavimo biuletenis.

Tačiau svetur esame nusižiūrėję ne vieną apylinkių rinkimų komisijų darbą lengvinančią smulkmeną, pavyzdžiui, biuletenių bloknotai su numeracija šaknelėse leidžia rinkimų organizatoriams neišbarstyti biuletenių ir greitai suskaičiuoti, kiek jų išduota rinkėjams. Arba dviejų krypčių rinkėjų sąrašas, kuriame pasirašote gaudami biuletenį. Jame rinkėjas ir komisijos narys kiekvienas jiems reikalingą tekstą mato savo kryptimi (anksčiau vienas iš jų matydavo aukštyn kojomis arba tuos sąrašus apsukinėdavo). Tokius galbūt rinkėjui nepastebimus, bet rinkimuose dirbančių žmonių darbo palengvinimus jau esame įdiegę ne vienus metus, o kadaise jie buvo nusižiūrėti stebint rinkimus kitose valstybėse.

Žinoma, visada didžiuojuosi turėdama progą pasakyti, kad yra ne viena valstybė, kuri gerosios rinkimų organizavimo patirties pasisėmė iš mūsų.

Jiems patiko, kaip mes Lietuvoje sudarome rinkėjams galimybę balsuoti bet kurioje savo apygardos teritorijoje. Taip pat ir tai, kaip žymėdami balsuoti atvykusius žmones elektroniniame rinkėjų sąraše užtikriname, kad būtų išvengta dvigubo balsavimo.

Beje, ar prisimenate drive-in balsavimo punktus, kuriuos įrengėme pandemijos metu, o rinkėjai juose galėjo balsuoti neišlipdami iš automobilio? Vėliau džiaugėmės matydami, kaip šią idėją gražiai realizavo kitos valstybės.

– Kitąmet – treji rinkimai ir referendumas. Kokie didžiausi iššūkiai?

– Visi kalba apie kitus metus, tačiau dar šiemet pirmalaikiai Seimo nario rinkimai Raseinių-Kėdainių apygardoje vyks rugsėjo 3 d., pirmalaikiai Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimai – spalio 8 d.

Savo gyvenime nesu buvusi jokios partijos ar komiteto narė, nesu dirbusi jokiame rinkimų štabe. Rinkimuose dalyvauju tik kaip rinkėja ir rinkimų organizatorė.

Jau vyksta ir privalomojo referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, kuris leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę, politinė kampanija.

Rudenį startuos prezidento rinkimų ir rinkimų į EP politinės kampanijos. Kitą pavasarį, dar šiems rinkimams nesibaigus, pradėsime ruoštis Seimo rinkimams.

Sklandžiai organizuoti visus šiuos rinkimus ir referendumą yra didžiausias iššūkis. Mano profesinė patirtis mena, kad tokių intensyvių metų VRK jau yra buvę: 2019 m. pavasarį vyko treji visuotiniai rinkimai ir du referendumai, taip pat į vienus metus rinkimai buvo supuolę ir 2004 m. Tad tikiu, kad su savo komanda įveiksime ir šį intensyvų etapą.

Vertina kaip iššūkį

– Minėta, kad per dešimt galimų pretendentų į VRK pirmininkus atsisakė kandidatuoti, juolab kad po Seimo rinkimų bus skiriamas naujas be garantijos, kad išliks tas pats. Kodėl jūs sutikote?

– Turbūt viena iš priežasčių ir buvo ta, kad sutikau tik trumpam (juokiasi). Jei rimtai, tikrai nebuvo lengva priimti šį sprendimą. Gavusi Seimo pirmininkės pasiūlymą, žinoma, suvokiau atsakomybę, tenkančią VRK vadovui, skaičiavau pranašumus ir trūkumus, svarsčiau, ar galiu priimti šį iššūkį, ir pasitarusi su šeima, ryžausi tai padaryti.

Žinau, kad dirbsiu su patyrusia, atsidavusių rinkimams ir savo darbą išmanančių žmonių komanda, su kuria jau esame įveikę ne vieną komisijai tekusį iššūkį. Esu tikra, kad mums visiems kartu pavyks susidoroti su artėjančių rinkimų maratonu ir dirbti taip, kad tiek rinkėjai, tiek rinkimų dalyviai išlaikytų, o gal ir sustiprintų, pasitikėjimą rinkimais, jų rezultatais ir VRK darbu.

– Kaip ketinate išvengti politikų bandomos daryti įtakos? Ar neišlįs kokių nors jūsų sąsajų su kuria partija?

– Savo gyvenime nesu buvusi jokios partijos ar komiteto narė, nesu dirbusi jokiame rinkimų štabe. Rinkimuose dalyvauju tik kaip rinkėja ir rinkimų organizatorė.

VRK yra kolegiali institucija, sprendimus priima visa komisija balsuodama ir vadovaudamasi teisės aktais ir išklausiusi visas puses, o VRK pirmininkas, kaip ir kiti komisijos nariai, turi tik vieną balsą, tad vienasmeniškų sprendimų priimti tiesiog neįmanoma. Mūsų posėdžiai vieši ir transliuojami tiesiogiai, visi gali matyti, kaip priimami sprendimai, būna klausimų, kai, ieškant sprendimo, posėdžio dalyvių diskusijos trunka ne vieną valandą.

– Ar jums palinkėti nuobodžių rinkimų?

– Žinoma! Mes, rinkimų organizatoriai, prieš kiekvienus rinkimus vieni kitiems linkime nuobodžių rinkimų. Mums tas vadinamasis nuobodumas reiškia, kad rinkimai vyksta sklandžiai, nuosekliai, tvarkingai išlaikant procedūras ir be jokių turbulencijų.

Labiausiai norėčiau, kad būsimųjų rinkimų politinės kampanijos dalyviams būtų aiškūs dalyvavimo rinkimuose procesai. Rinkėjams visada linkiu, kad rinkimai būtų įdomūs: būtų už ką balsuoti, susidomėjimą keltų kandidatai, jų idėjos, diskusijos, kad būtų smagu rinkimų naktį laukti rezultatų ir svarbiausia, kad tie rezultatai džiugintų.