V. BAKAS: FINANSAVIMAS GYNYBAI TURI AUGTI, JEIGU NORIME EITI Į PRIEKĮ

Finansavimas gynybai turi augti virš 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), jeigu Lietuva siekia, kad jos kariuomenė nestovėtų vietoje, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.

„Su dviem procentais mes apsiginti galime, mes galime modernizuoti savo kariuomenę, tačiau jeigu norime eiti į priekį, mes turėtume kalbėti apie didesnį dėmesį saugumui“, – žurnalistams antradienį sakė V.Bakas, kalbėjęs po Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad“ pirminio vertinimo pristatymo jo vadovaujamame komitete.

Anot jo, 2 proc. BVP gynybai užtektų, jeigu krašto apsauga šalyje būtų finansuota nuosekliai, o dabar „mums reikia ir pasivyti tam tikrą standartą, ir jį išlaikyti, kad mūsų visuomenė būtų saugi“.

Su dviem procentais mes apsiginti galime, mes galime modernizuoti savo kariuomenę, tačiau jeigu norime eiti į priekį, mes turėtume kalbėti apie didesnį dėmesį saugumui.

Pasak politiko, didesnis finansavimas gynybai leistų Lietuvai prisidėti kuriant regioninės oro gynybos sistemą, užtikrinti kibernetinį saugumą, įvesti visuotinį šaukimą.

„Kaip pafrontės, kaip pasienio valstybė mes negalime sustoti ties dviem procentais“, – teigė NSGK pirmininkas.

Lietuva gynybai kitąmet turėtų skirti beveik 900 mln. eurų arba 2,07 proc. BVP.

Nors Krašto apsaugos ministerija tikisi, kad finansavimas krašto apsaugai ir toliau augs, šalies vadovai teigia, jog lėšos gynybai priklausys nuo valstybės galimybių ir saugumo situacijos.

Lietuva ėmė didinti gynybos finansavimą nuo 2014 metų, reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.

V.Bakas pabrėžė, kad grėsmės Baltijos jūros regione „Zapad“ pratybomis nesibaigia. Jis taip pat pareiškė, kad Rusija šių mokymų metu „nebuvo atvira“.

„Faktai rodo, kad mūsų kaimynai, kalbant apie pratybų atvirumą, buvo labai neatviri“, – sakė parlamentaras.

Lietuvos pareigūnai kaltina Rusiją, kad ši dirbtinai sumažino pratybose dalyvavusių karių skaičių, siekdama išvengti platesnio jų stebėjimo. Krašto apsaugos ministerijos ir karinės žvalgybos vadovai antradienį teigė, jog mokymuose dalyvavo kelis kartus daugiau karių, nei Maskvos ir Minsko skelbti 12,7 tūkst., tačiau konkrečių skaičių neįvardijo.

V.Bakas džiaugėsi Lietuvos institucijų bendradarbiavimu vykstant šiems mokymams.

„Visos institucijos (per) šį laikotarpį 24/7 bendradarbiavo, buvo gana įspūdingas tarpusavio keitimasis informacija, sąveika mūsų krašto apsaugos sistemos ir vidaus reikalų sistemos“, – teigė Seimo NSGK pirmininkas.

Pratybų „Zapad“ aktyvioji dalis vyko rugsėjo 14-20 dienomis. Lietuvos pareigūnai teigia, kad jų metu imituotas Baltijos šalių puolimas.