BALSUODAMI DĖL KONSTITUCIJĄ PAŽEIDUSIO M. BASČIO „VALSTIEČIAI“ GALĖJO JĄ PAŽEISTI

Balsavimo biuletenių dėl apkaltos Seimo nariui Mindaugui Basčiui fotografavimas nėra esminė problema, LRT RADIJUI sakė Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius.

Anot jo, svarbiausias klausimas – kodėl tai buvo daroma. Jeigu tokiu būdu buvo siekiama kontroliuoti Seimo narių balsavimą, tvirtino V. Sinkevičius, tai yra esminis Konstitucijos pažeidimas.

Reaguodama į balsavimą Seime prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį tvirtino, kad Seimo nariams reikėtų nustoti dangstytis slaptais balsavimais: „Vakarykštis balsavimas Seime – politinis spektaklis. Pagal Konstituciją, slaptas balsavimas privalomas tik trimis atvejais: dėl nepasitikėjimo vyriausybe, premjeru ar vienu iš ministrų. Seimo statute numatytas išplėstas slapto balsavimo atvejų sąrašas sudaro galimybes neskaidriems sandoriams ir manipuliacijoms, todėl kelia pagrįstas abejones. Užtenka dangstytis slaptais balsavimais.“

Anot Mykolo Romerio universiteto profesoriaus, buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko V. Sinkevičiaus, pagal Konstituciją Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Vadinasi, Seimas pats gali nustatyti, kokiais klausimais balsuojama atvirai, o kokiais – slaptai. Vis dėlto pašnekovas sutiko su prezidentės išsakyta kritika.

„Prezidentės minėtais atvejais turi būti privalomas slaptas balsavimas. Jeigu Seimas nustato kitokius atvejus, kada balsuojama slaptai, nemanau, kad pažeidžiama Konstitucija, nes Seimas turi tokią teisę. Kita vertus, turėtume matyti dvi puses. Iš tiesų negalima slėptis už slapto balsavimo. [...] Visuomenė turi teisę žinoti, kaip jos išrinkti tautos atstovai balsuoja“, – tvirtino V. Sinkevičius.

Jo nuomone, jei Seimo nariai dažniau balsuotų atviruose balsavimuose, būtų daugiau skaidrumo, atvirumo, tačiau slaptas balsavimas leidžia parlamentarui išsakyti savo poziciją: „Slaptas balsavimas vis tiek suteikia Seimo nariui galimybę laisvai išreikšti savo valią. [...] Slaptas balsavimas šią galimybę užtikrina. Čia, matyt, reikia rasti protingą principą. Daugybės slapto balsavimo atvejų tikrai neturėtų būti.“

Reaguodamas į tai, kad opozicija siūlo rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, nes, balsuojant dėl M. Basčio mandato, nebuvo atsižvelgta į Konstitucinio Teismo išvadą ir kai kurie parlamentarai paviešino slapto balsavimo biuletenius, V. Sinkevičius sakė, jog tai – ne patys svarbiausi įvykiai.

Paviešintos biuletenių nuotraukos dar nėra joks įrodymas, kaip iš tiesų tas Seimo narys balsavo, nes jis galėjo nufotografuoti, o paskui užbraukti kitą langelį.

„Paviešintos biuletenių nuotraukos dar nėra joks įrodymas, kaip iš tiesų tas Seimo narys balsavo, nes jis galėjo nufotografuoti, o paskui užbraukti kitą langelį. Šiuo atveju esminis dalykas yra tai – kodėl buvo fotografuojama? Kodėl buvo platinami biuletenių vaizdai? Jeigu buvo sutarta, kad Seimo nariai fotografuoja, jeigu tai yra būdas kontroliuoti Seimo narių valią, t. y. pateikti įrodymus, atsiskaityti prieš frakcijos vadovą ar politinės partijos lyderį, štai čia yra esminis dalykas“, – pabrėžė V. Sinkevičius.

Jo aiškinimu, nors frakcijos gali susitarti, kaip balsuoja jos nariai, jie negali būti kontroliuojami: „Kai bandoma įvesti galimybę kontroliuoti Seimo nario slaptą balsavimą, [...] jis priverstas balsuoti taip, kaip liepia partija, nes žino, kad sulauks iš partijos, frakcijos sankcijų, nebus įrašytas į rinkimų sąrašą aukštesnėje pozicijoje. Jeigu „valstiečiai“ būtent taip organizavo fotografavimą ir platinimą, tai yra esminis Konstitucijos pažeidimas.“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas įsitikinęs – M. Basčio pasiteisinimai, jog sprendimą atsistatydinti jis priėmė dėl opozicijos siekių paversti Seimą cirku ir paralyžiuoti darbą, yra keisti.

„Vargu ar kas nors dabar tiki juo, jo pasisakymais. Net komentuoti turbūt būtų sudėtinga. [...] Juo labiau kad opozicijos galios šiame Seime gana silpnos, ji labai nevienalytė, susiskaldžiusi. Galbūt galime kalbėti nebent apie kažkokį bendresnį veiksmų derinimą tarp konservatorių ir liberalų, bet opozicine yra pasiskelbusi ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija, socialdemkratų dalis taip pat yra suskilusi į vieną ir kitą pusę“, – atkreipė dėmesį T. Janeliūnas.

Jo teigimu, atsakomybė už bendrą koordinuotą Seimo darbą tenka daugumai ir šiuo atveju parlamentarai negali dangstytis už ideologinių nuostatų. Anot T. Janeliūno, Seimas sprendimą dėl M. Basčio turėjo priimti kaip vieninga institucija.

„Šiuo atveju pagal Konstituciją mes turėjome matyti ne kažkokį nuomonių pasiskirstymą dėl ideologinių skirtumų, o tiesiog žingsnį, kuris užbaigtų šį konstitucinį apkaltos procesą“, – sakė politologas.

Abu LRT RADIJO pašnekovai tvirtino, kad Seimas turi teisę nuspręsti, ar nori rengti pirmalaikius rinkimus. Tam reikėtų Seimo daugumos – už pirmalaikius rinkimus turėtų balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai. „Aš labai abejoju, ar įmanoma šiuo metu pasiekti tokią daugumą, nes Seimas iš tikrųjų yra visiškai pasimetęs, neturi jokio vienijančio pagrindo ir netgi galimybių koordinuoti veiksmus“, – tvirtina T. Janeliūnas.

Politologo nuomone, Seime šiuo metu vyrauja padrika parlamentinė situacija, kuri gali trukdyti Seimo darbui: „Matome parlamentinę krizę. Iš vienos pusės, nominaliai Seimas turi daugumą, „valstieičiai“, be abejo, kaip didžiausia frakcija, prisiima atsakomybę tą daugumą palaikyti, bet palaikymas iš tikrųjų yra toks neformalus. [...] Seimas gali įklimpti į tokią neveikimo būseną, kai jis negalėtų nei savęs paleisti, nei skelbti pirmalaikių rinkimų, nei gebėtų užtikrintai priiminėti sprendimų, kurie leistų vyriausybei efektyviai veikti.“

V. Sinkevičius antrino – visuomenė turi teisę reikalauti, kad Seimas elgtųsi atsakingai: „Ar visuomenė gali pasitikėti Seimu, toleruojančiu žmones, kurie sulaužo priesaiką, šiurkščiai pažeidžia Konstituciją, palaikydami ryšius, nenurodydami visos informacijos apie savo santykius su kitų valstybių specialiųjų tarnybų darbuotojais ir pan.? Štai, čia yra esmė. Visuomenės reiklumas gali skatinti Seimą priimti vieną ar kitą sprendimą.“

Agnė Širinskienė/V.Skaraičio/BFL nuotr.

A. Širinskienė: jei Seimo narys nusprendė fotografuoti dokumentą, tai jo laisva valia

Komentuodama balsavimą dėl M. Basčio apkaltos, Seimo narė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė atkreipė dėmesį, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija savo „Facebook“ paskyroje paskelbė priėmusi sprendimą, kad balsavimas jų frakcijos nariams privalomas. Anot Seimo narės, tai verčia diskutuoti apie apkaltą.

„Ir posėdžių salėje buvo deklaruojama, kad pas juos yra sutarta dėl vieningo balsavimo. [...] Kaip žinia, Seimo narys nėra varžomas įvairių mandatų. Jis yra laisvas apsispręsti ir frakcijos neturi teisės priimti privalomo balsavimo sprendimų. Esame priversti tų faktinių aplinkybių, kurias matome, diskutuoti apie tai, kad frakcijos nariams greičiausiai grėstų apkalta“, – LRT RADIJUI tvirtino A. Širinskienė.

Jos teigimu, socialiniame tinkle paskelbtas įrašas leidžia daryti prielaidą, kad konservatorių frakcija nusprendė dėl griežto balsavimo, kas nėra suderinama nei su Konstitucinio Teismo jurisprudencija, nei su pačia Konstitucija.

„Tai yra grubus pažeidimas, suvaržant Seimo nario teisę spręsti pagal savo sąžinę. Iš esmės Konstitucijos tekstas ir sako, kad Seimo narys yra saistomas, be abejo, teisės aktų, pačios Konstitucijos ir savo sąžinės. Tikrai nei partija, nei kažkokios kitos organizacijos neturi teisės nurodyti, kaip jis privalo balsuoti“, – akcentavo A. Širinskienė.

Atkreipus dėmesį, kad konstitucinės teisės ekspertai biuletenių fotografavimą taip pat laiko Konstitucijos pažeidimu, Seimo narė su tokia nuostata nesutiko: „Žinote, jeigu Seimo narys apsisprendžia fotografuoti biuletenį ar kažkokį kitą dokumentą, tai, aš manau, yra tiesiog Seimo nario laisva valia. Tikrai neskatinčiau tų dokumentų skleisti viešojoje erdvėje, kaip padarė Seimo narys Mantas Adomėnas. Manyčiau, tai Seimo nario etikai netinkamas dalykas, tačiau niekaip nesuprantu, kaip tai gali suvaržyti Seimo nario laisvą mandatą.“

Ji taip pat nesutiko, kad „valstiečių“ balsavimas buvo kontroliuojamas, nors antradienį tiek frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis, tiek premjeras Saulius Skvernelis tvirtino turintys įrodymų, kaip balsavo „valstiečiai“. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis taip pat tvirtino žinantis, kaip balsavo frakcijos nariai.

„Ne, tikrai balsavimų kontrolės nebuvo ir negalėjo būti. Mes balsavome pagal savo sąžinę, ką Seimo narys R. Karbauskis pasakė ir plenarinių posėdžių salėje, deklaruodamas, kad jis asmeniškai, remdamasis savo sąžine, rems apkaltą M. Basčiui, ir paragino kitus Seimo narius taip pat vadovautis savo sąžine“, – sakė A. Širinskienė.

Ji tvirtino neatmetanti galimybės, kad opozicinė konservatorių partija galėjo specialiai balsuoti prieš apkaltą M. Basčiui, kad kaltę galėtų suversti „valstiečiams“: „Tuos gandus girdėjome ir tikrai su kolegomis diskutavome, ką reikėtų daryti, jeigu įvyktų tokia apmaudi situacija, kad opozicinė frakcija, pamindama bet kokius savo vertybinius įsitikinimus, grynai dėl politinių ambicijų priimtų tokį protu nesuvokiamą sprendimą. Vienas iš variantų, ką galvojome, nuotraukos padarymas. Kai kurie Seimo nariai, turbūt tai girdėdami ir dalyvaudami diskusijose, tai ir padarė.“

A. Širinskienės teigimu, dėl galimybės iniciuoti interpeliacijč frakcija diskutuos artimiausiomis dienomis. Jeigu bus priimtas teigiamas sprendimas, frakcija turės registruoti Seimo narių kreipimąsi.