GINKLAI PSICHINIŲ LIGONIŲ RANKOSE: SIŪLOMOMS NAUJOVĖMS – POLICIJOS ATSTOVŲ KRITIKA

Ministrų siūlymus, kaip labiau apsaugoti policininkus ir medikus, kai jie vyksta pas psichinį ligonį arba ginklą turintį nestabilų žmogų, pareigūnų atstovai kritikuoja ir sako, kad reikėtų imtis kitų priemonių.

Plačiau situaciją komentavo Policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė. 

– Sakykite, kaip vertinate tokius siūlymus? Jūsų nuomone, ar tai palengvins pareigūnų darbą? 

– Tai, ko gero, nelabai palengvins pareigūnų darbą, nes patys pareigūnai pakankamai skeptiškai vertina prieigos suteikimą prie e.sveikatos. Tai yra ir įsipareigojimai, atsakomybė.

Taip, kaip yra naudojami pakankamai jautrūs duomenys susiję su asmenų sveikata. Manau, kad turėtų būti sukurti tikrai pakankamai geri algoritmai ir tik reikalui esant, kai patys medikai vyksta į įvykius, turėtų realiai kreiptis į policijos pareigūnus, kai yra reikalinga pagalba. Kai liečia tik tokius asmenis, kurie kelia realią grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ir gyvybei.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kalbama, kad galbūt e.sveikatoje atsirastų atskiras skyrelis, kuriame būtų surašyta informacija apie žmones, kuri yra aktuali pareigūnams, kad taip užtikrinti saugesnį darbą. Ką jūs siūlytumėte, ko reikėtų? Kalbų apie tai, kad šis darbas nėra saugus, yra labai daug. 

– Manau, policijos pareigūnai turi pakankamai galimybių kaupti ir sisteminti informaciją ten, kur yra tikrai problematiški gyventojai. Tie, kurie turi sveikatos sutrikimų, ne pirmą kartą pakliūva ir yra kviečiami tiek kaimynų, tiek artimųjų.  

Tokia sistema galėtų būti tikrai susisteminta ir pareigūnai, gavę iškvietimą ir vykstantys į tokius adresus, galėtų gauti tokią informaciją iš operatyvaus valdymo padalinių, kurie siunčia pareigūnus. Kadangi jie atitinkamai mato, kokie ten yra įvykiai, ar yra ginklai, kokie asmenys yra deklaruoti ir gyvena tuose adresuose. Manau, būtų galima rinkti informaciją ir pateikti pareigūnams, kad jie tikrai žinotų, kaip elgtis. 

Kita problema yra pačių pareigūnų pasirengimas ir kompetencija, kaip reikėtų dirbti su problematiškais asmenimis. Kalbame ne vien tik apie konfliktinius asmenis, linkusius nusikalsti, bet ir apie ligonius, su kuriais bendravime ir tokių situacijų valdyme galbūt reikalingos specialios žinios. Čia, ko gero, tiek Vidaus reikalų ministerijai, tiek policijos vadovybei yra labai aiškus signalas. Klausimas, ar šešių savaičių trukmės įvadinių mokymo kursus praėję policijos pareigūnai arba pusę metų išdirbęs pareigūnas dirba su ką tik pradėjusiu, po devynių mėnesių mokymų, pareigūnu gali turėti pakankamai kompetencijų reaguoti į tokiu įvykius ir bendrauti su tokiais asmenimis.  

– Kaip yra su ginklų turėtojais? Tarkime, žmogus turi leidimą ginklui, bet gydytojas jam nustatė kažkokius psichikos sveikatos sutrikimus. Policija juk apie tai nėra informuojama, nereikia važiuoti paimti ginklą? 

– Ko gero, policijai reikėtų persižiūrėti savo sistemas ir visas pertvarkas, padarytas licencijavimo srityje. Būtent ginklų išdavimo srityje. Taip, kaip yra atliekama kontrolė, nes tikrai reformuojantis ir optimizuojantis, kai daug dalykų buvo palikta per e.policija ir elektroninės sistemos tvarkyti. Šiai dienai matome atsirandančias pakankamai dideles spragas, kai turime įvairius rezonansinius įvykius, kur asmenys, turintys leidimus ir šaunamuosius ginklus, padaro sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Šiai dienai yra labai supaprastinta tvarka. Jeigu anksčiau būdavo 100 proc. vykdoma kontrolė, būdavo asmeninis kontaktas su jais ir buvo tikrinamos gyvenamosios vietos ten, kur galės būti laikomi šaunamieji ginklai. Šiai dienai tikrai skiria nepakankamai, mano akimis, dėmesio. Tokie asmenys, kurie laiko ginklus, yra tikrinami atsitiktine tvarka. Manau, tai gali ateityje turėti dar didesnių problemų dėl tokių asmenų, kur pakankamai greitai gali pasikeisti psichinė būklė ir ne laiku bus sureaguota, kad iš jų paimti ginklus ir neturėti skaudžių įvykių. 

Šiai dienai matome atsirandančias pakankamai dideles spragas.

– Grįžtant prie siūlymo, galimybės pareigūnams gauti naujausią informaciją apie asmens psichikos būklę vykstant į įvykio vietą, kaip tai pakeistų reagavimą į tą įvykį? Ar yra kažkoks skirtumas, ar žmogus turi psichikos sutrikimą, ar neturi? Greičiausiai pareigūno elgsena išliktų ta pati? 

– Taip, pareigūnas turėtų spręsti vietoje esančią situaciją, negalima parašyti algoritmų, kaip kiekvienu atveju jis turėtų elgtis. Situacijų yra labai daug, įvairių ir tikrai sudėtingų. Didžiuosiuose miestuose dirbantys pareigūnai, kurie per savo tarnybos kelių valandų laikotarpį vyksta į dešimt ir daugiau įvykių, kiekviena situacija yra labai įvairi. Čia turėtų būti aiškus požiūris, kaip mes reaguojame, kai yra ligoniai asmenys, nėra nusikaltėliai, bet turintys psichikos sutrikimus. Kaip turėtų elgtis pareigūnai, nekeliant aplinkiniams ir sau grėsmės, kad tuos asmenis izoliuoti ar sutramdyti. Čia galėtų būti didesnė ir platesnė diskusija su įvairiomis tarnybomis, kaip naudoti kitas specialias priemones, ne elektrošoką, ne šaunamuosius ginklus, kai yra pakankamai agresyvios situacijos.