Į MOKYKLĄ – TIK NUO SEPTYNERIŲ (RAGINA PASIRAŠYTI PETICIJĄ)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, kaip yra dabar, renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Pažeidžia vaikų teises?

Kaip pabrėžia peticijos autoriai, valdžia aktyviai siekia pakeisti dabar galiojančią tvarką. Priešmokyklinį ugdymą vaikams siūloma pradėti nuo penkerių, o pirmą klasę pradėti lankyti nuo šešerių metų.

"Mokyklą leisti lankyti nuo šešerių metų remiantis atskirų tėvų pageidavimu yra puiki galimybė norintiesiems savo vaikams ankstesnio akademinio ugdymo. Privalomai ankstinti visų Lietuvos vaikų mokyklos lankymą yra nepriimtina, pažeidžia vaikų teises ir jų fizinę bei psichologinę raidą", – teigiama peticijoje.

Lietuvos Vyriausybei ir Seimui adresuotame rašte reikalaujama atsisakyti sumanymo ankstinti privalomą vaikų ugdymą mokyklose nuo šešerių metų, palikti esamą vaikų priėmimą į Lietuvos mokyklas privalomai nuo septynerių metų ir pasirenkamai nuo šešerių metų.

Tobulinti ugdymo kokybę

Užuot ankstinus mokyklos lankymą, Vaiko psichologijos centras siūlo gerinti Lietuvos vaikų ugdymo kokybę paprastais, pagrįstais ir efektyviais būdais: pasirūpinti geresniu mokinių ir pedagogų skaičiaus santykiu ugdymo įstaigose, kad grupėse ar klasėse būtų po 8–12 vaikų vienam pedagogui.

Siūloma siekti, kad ugdymo įstaigose vaikai ir pedagogai gerai jaustųsi ir galėtų netrikdomai mokytis ir mokyti bet kurioje Lietuvos mokykloje. Raginama mažiau dėmesio skirti programoms, pažymiams, reitingams, ugdymo įstaigas vertinti pagal vaikų, pedagogų ir tėvų pasitenkinimą.

Peticijos autoriams ir pasirašantiesiems po ja svarbu, kad pedagogai galėtų daugiau savo darbo laiko skirti tiesiogiai vaikų auklėjimui ir ugdymui per pamokas, pertraukų metu ir po pamokų, o ne ataskaitoms rašyti ir įvairioms formoms pildyti. Norima, kad pedagogai būtų rengiami taip, kad nereikėtų nuolat jų tikrinti, o galima būtų visiškai pasitikėti pedagogų darbu.

Prieštaraujantieji privalomam mokyklos lankymui nuo šešerių pasisako, kad, be vaikų akademinio ugdymo, svarbu sudaryti jiems sąlygas pažinti pasaulį per patirtis ugdymo įstaigose ir už jų ribų, būti lauke ir žaisti aktyvius judrius žaidimus pertraukų metu ir po pamokų.

Privalomai ankstinti visų Lietuvos vaikų mokyklos lankymą yra nepriimtina, pažeidžia vaikų teises ir jų fizinę bei psichologinę raidą.

Ugdymas – nuo gimimo

Pasak Vaiko psichologijos centro, vaikų raidos psichologijos tyrimai rodo, kad vaikai turi būti ugdomi nuo pat gimimo, ir svarbu skatinti tėvus ir pedagogus atsižvelgti į geriausias vaikų ikimokyklinio ugdymo formas – bendravimą, pokalbius, žaidimus, buvimą lauke, gamtoje, galimybes aktyviai judėti, tyrinėti, kurti, pažinti pasaulį, spręsti problemas. Joks formalaus ugdymo ankstinimas nepakeis šių esminių ugdymo formų.

Pasaulyje vis daugiau kalbama, kad ankstyvas formalus akademinis ugdymas, mokant per anksti skaityti, skaičiuoti, rašyti, ne padeda tolesniam sėkmingam vaikų ugdymui, bet greičiau trukdo. Toks ugdymas nepadeda vaikams suformuoti adekvačių savireguliacijos, koncentravimosi, bendravimo ir gebėjimo mokytis įgūdžių, išlaikyti mokymosi motyvacijos, susidaryti pasaulio pažinimo būdų.

Pasak specialistų, per anksti koncentruojantis į konkrečias veiklas stabdomas vaiko iniciatyvumas ir kūrybiškumas, vaikai skatinami daugiau klausytis nurodymų ir dirbti su knyga, o ne iniciatyviai tyrinėti pasaulį ir atrasti pasaulio dėsnius per patyrimą. Tai skatina ne tik prastesnį akademinį išsilavinimą vyresnėse klasėse, bet ir silpnesnę psichinę sveikatą.

Ne pagal politikų užgaidas

"Todėl svarbu nusimanyti vaikų psichologijos ir ugdymo srityje prieš priimant sprendimus, susijusius su vaikais. Mes turime rūpintis vaikyste kaip esminiu žmogaus ir visuomenės gerovės pamatu: gerinti vaikų galimybes saugiai gyventi miestuose, skirti dėmesio tėvų ugdymui, sudaryti geras sąlygas ugdytojams, tėvams ir kitiems, atsakingiems už rūpinimąsi vaikais, priimti vaikams palankius įstatymus. Kylančias problemas turėtume spręsti ten, kur jos yra, tai yra, jei žemo socioekonominio statuso šeimų vaikai nepasiekia ugdymo įstaigų – tiesiogiai jiems padėti. Jei baigę mokyklas jaunuoliai neįsilieja į darbo rinką – stiprinti profesinį ugdymą", – apibendrinama siūlymuose.

Kaip pabrėžiama peticijoje, sprendimai dėl vaikų gyvenimo ir mūsų visuomenės ateities turėtų būti priimami objektyvių mokslinių tyrimų pagrindu, o ne remiantis statistiniais skaičiais, asmeninėmis patirtimis, politikų užgaidomis ar paviršutinišku atsižvelgimu į kitų šalių praktikas.

"Mūsų visuomenė nusipelnė kokybiškų sprendimų dabar, nes klaidas taisyti yra sunku ir brangu", – teigiama Vaiko psichologijos centro peticijoje, kuri platinama ir socialiniuose tinkluose.