Kaip elgtis kelyje pamačius gyvūną | KaunoDiena.lt

KAIP ELGTIS KELYJE PAMAČIUS GYVŪNĄ

Į kelią bėgantys gyvūnai – tai ne agresijos išraiška, o natūrali jų elgsena, sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Ypač neprognozuojamai gali pasielgti jaunas žvėris, kuriam automobilio garsas ir vaizdas – apskritai nepažįstami. Tad ar įmanoma kelyje su laukiniais žvėrimis prasilenkti saugiai?

Patiriamos didelės traumos

Kad išvengtų susidūrimo su į kelią išbėgusiu briedžiu, autobuso vairuotojas kaktomuša trenkėsi su kitu automobiliu. Per šį tragišką įvykį Vilniaus rajone žuvo du žmonės. Deja, kai kelyje susiduriama su stambiais gyvūnais, aukų dažniausiai išvengti nepavyksta.

Pirminiais duomenimis, autobuso vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo su gyvūnu, suko vairą į šoną ir slidžiame kelyje kaktomuša susitrenkė su lengvuoju automobiliu. Iškart po to autobusas kliudė ir autovežį. Autobuso vairuotojas ir trys jo vežami keleiviai nenukentėjo.

Skaudžiausiai šis įvykis baigėsi lengvojo automobilio ekipažui. „Honda“ vairuotoja žuvo. Toks pat likimas ištiko ir gale sėdėjusią keleivę. Galvos sumušimus patyrė vaikiškoje kėdutėje buvusi dvejų metukų mergaitė. Automobilio priekyje sėdėjusiai keleivei sužalojimų išvengti pavyko. Tragiškos avarijos eigą ir priežastis tyrėjai dar tik atkuria.

Susidūrimų su gyvūnais pasekmės – vienos skaudžiausių, apie tokius eismo įvykius pasakoja kelių policijos pareigūnai.

„Iš praktikos galiu pasakyti: jei įvykis įvyko kaktomuša su briedžiu, priekyje sėdintys asmenys patiria sunkias traumas“, – teigia Alvaras Bacevičius, Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas.

Gediminas – vienas iš tų vairuotojų, kuriems susitikimas su gyvūnu kelyje vos nesibaigė tragiškai. Vyras prisimena: stirna stovėjo šiapus jai sulaikyti skirto atitvaro.

„Aš ją pastebėjau ir galvojau, kokių veiksmų ji imsis. Tam, kad išvengčiau susidūrimo, sukau į kairę... Tada atitvaras, tada čiuožiau... Aš per staigiai pasukau vairą. Aš padariau viską, ko negalima daryti. Žodžiu, neišlaikiau stirnos testo. Būna briedžio testai, o ten buvo stirna“, – aiškino Gediminas.

Gediminas važiavo mažesniu, negu leistina, greičiu, gal dėl to sužalojimų pavyko išvengti, sveika liko ir stirna. Labiausiai nukentėjo visureigis.

Ką suvokia žvėris

Kai kelyje laukinis žvėris – susitikimo baigties prognozuoti neįmanoma. Gamtininkai pasakoja, kad štai, pavyzdžiui, briedis, įprastai baikštus ir atsargus gyvūnas, pasibaigus medžioklės laikotarpiui, elgiasi kur kas laisviau. Jei žiemojimo vietos yra netoli kelių ar ežerų, gyvūnai dažniau mato žmones ir jų labai nebesibaido.

„Žinote, labai dažnai visa bėda suverčiama girios žvėriui, per kurio mišką mes nutiesėme kelią. Padalijome mišką, o po to stebimės, kodėl tas žvėris savo miške gyvena“, – sako S. Paltanavičius.

Labai dažnai visa bėda suverčiama girios žvėriui, per kurio mišką mes nutiesėme kelią. Padalijome mišką, o po to stebimės, kodėl tas žvėris savo miške gyvena.

Žinomas gamtininkas paaiškino, ką akistatoje su automobiliu suvokia žvėris: „Jie nežino automobilio greičio, jie neįsivaizduoja, kaip greitai prie jų prilėks, jie stovi. Ir dažniausiai, kai lieka pats mažiausias atstumas, bėga per kelią.“

Kaip reikėtų elgtis sutikus gyvūną

Ypač neprognozuojamai gali pasielgti jaunas žvėris, kuriam automobilio vaizdas ir garsas – apskritai nepažįstami. Į kelią bėgantys gyvūnai – tai ne agresijos išraiška, o natūrali jų elgsena, sako S. Paltanavičius.

Tad ką daryti kelyje išvydus laukinį gyvūną? „Sakoma, kad briedžius reikia aplenkti iš galo. Bet realybė dažnai būna visai kitokia – įsivaizduokime prietemą ir netikėtai iššokusį žvėrį. Daugelis mūsų apskritai nespėtų sureaguoti, net nesupras, kas atsitiko“, – sako Artūras Pakėnas, vairavimo mokyklos „Amplius LT“ mokytojas.

Kanopinių gyvūnų elgsena mokslininkams dar tikra mįslė, pasakoja gamtininkas ir pateikia pavyzdį iš stirnų gyvenimo.

„Pamatę važiuojančią mašiną jos gali labai paprastai stovėti, mašina pravažiavo, bet ne – jos, kiek įkerta, bėga greta mašinos, pro mašinos priekį. Jos galėtų pro mašinos galą [bėgti], bet ne – pro priekį prabėga, sustoja ir atsigręžę žiūri“, – teigia S. Paltanavičius.

Spėjama, kad gyvūnai taip elgiasi dėl to, jog mano, kad pavojų būtina pralenkti. Ir gamtininkai, ir vairavimo profesionalai pataria: netoli kelio pastebėjus žvėrį vairuotojams būtina tuoj pat lėtinti greitį, sustoti, įsijungti avarinį signalą. Gyvūnas turi ryžtis veiksmui – arba mestis į kelią, arba atgal. Jei žvėris į kelią išpuola netikėtai, telieka pasikliauti savo reakcija.

„Jei tavo reakcija tuo metu suveiks, tu pasuksi į tą pusę, kur reikėjo, jei ne – pasitaisyti laiko nebebus. Gyvūnai per daug staigūs ir greiti, jie ne mūsų greičio“, – tikina A. Pakėnas.

Suaugęs, apie 400 kg sveriantis briedis – galingas. Pasitaiko, kad migruojantis žvėris nepaiso atitvarų ir lengvai juos sulaužo. Pastebima, kad dažniausiai su žvėrimis susiduriama tamsiuoju paros metu. Jei gyvūnas tiesiai į automobilį nežiūri – akys neatsispindi. Jo pastebėti neleidžia ir specifinė kailio spalva. Tad pamiškėse, prietemoje, o ypač išvydus atitinkamus ženklus, patariama vairuoti itin susikaupus.

„Tačiau vairuotojai važiuoja atsipalaidavę. Dėmesingai, bet ne kovinės padėties. Bet tame pavojingame ruože turi važiuoti labai atsargiai. Bet vis tiek nebūsime 100 proc. garantuoti, kad spėsime sureaguoti“, – įspėja A. Pakėnas.

Ekspertai pataria nenumoti ranka į įspėjamuosius kelio ženklus ir pro ausis nepraleisti informacijos apie gyvūnų migravimo laiką. Didžiausios gyvūnų migracijos prasidės jau kovo pabaigoje. Baigiantis rugpjūčiui, prasidės briedžių ir tauriųjų elnių ruja, gyvūnai keliaus į pasirinktus miškus ir gali išdygti pačiose netikėčiausiose vietose. Vėliau žvėrys keliaus į savo žiemojimo vietas.

Gamtininkai įspėja vairuotojus: pati pavojingiausia vieta – atitvarų pabaiga. Būtent patvoriais dažnai driekiasi žvėrių kelias. Deja, prie to, kad susidaro gyvybei pavojingų situacijų, prisideda ir patys žmonės, neatsakingai palikdami atvertus atitvarų vartus.

Rašyti komentarą
Komentarai (4)

...

O kaip elgtis kelyje pamačius 'konservą'?..

Močiutė

Skelbti konkursą, parengti programą, priimti įstatymą valstybinio saugumo lygiu, uždrausti žiūrėti gyvūnui į akis, paklusti, neprieštarauti, vykdyti nurodymus, ir visa tai pamačius gyvūną. Bezpredielas. Šiandien nušoliuojančios stirnos užpakaliuką pamačiau, tai kaip man reikėjo elgtis?

ttt

paskambinti gyvunu policijai ir isitikinti jog gyvunas saugiai pasieke prieglauda,po to skambinti medziotojams ir pareiksti kaltinimus del ko nenusove pazeidejo,o gyvunu globejams reiketu perkasti kelius ,kad vairuotojai netycia nesuzeistu vargsu gyvuneliu
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS