Ko galime išmokti iš Šveicarijos? | KaunoDiena.lt

KO GALIME IŠMOKTI IŠ ŠVEICARIJOS?

Šalis, kuri savo didžiu yra panaši į Lietuvą, Europos transporto saugumo tarybos buvo įvertinta kaip padariusi didžiausią pažangą. Nepaisant to, kad eismo saugumo situacija joje buvo ir taip gera. Vienoje turtingiausių Europos šalių, Šveicarijoje, milijonui gyventojų 2016-aisiais teko 26 mirtys per eismo nelaimes milijonui gyventojų, o ES vidurkis – 51.

Tie patys iššūkiai

Tranzitinėms transporto šalims, tokioms kaip Lietuva, kyla nemažai eismo saugumo iššūkių vien dėl to, kad šalis tampa skirtingų vairavimo kultūrų susidūrimo vieta. Lietuva ne vienintelė tokia. Su tokiais pat iššūkiais susiduria ir kitos Europos šalys.

Saugaus eismo etalonu laikomos Skandinavijos šalys, tačiau didžiausią pažangą eismo saugumo srityje per 2010–2016 m. padarė Šveicarija. Sakysite, bepigu šaliai, kurioje nugulę ne vieno milijonieriaus ir milijardieriaus pinigai, džiaugtis tuo, kad pažanga eismo saugumo srityje didžiausia, tačiau, matydami priemones, kaip ši šalis pasiekė tokių rezultatų, galime sakyti, kad dauguma jų sutampa su tomis, kurios yra diegiamos ir Lietuvoje.

Pirmiausia tai infrastruktūros gerinimas. Pasak Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio, užmiesčio keliuose vairuotojams paprasčiausiai neleidžiama įsibėgėti.

"Nėra keturšalių sankryžų, kurias vairuotojai gali įveikti nemažindami greičio, jos pakeistos žiedinėmis, o neitensyviuose keliuose posūkiams į kairę yra sukurtos atskiros juostos", – paprastas ir lengvai atpažįstamas eismo saugumo užtikrinimo priemones vardija pašnekovas. Daugiau važinėjantieji Lietuvos keliais mato, kad juose atsiranda vis daugiau tokių inžinerinių kūrinių.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis ne kartą jau yra akcentavęs, kad valstybinės reikšmės keliuose, kur transporto srautas gana intensyvus, eismo dalyvių saugumą ir stengiamasi užtikrinti diegiant naujausias inžinierines priemones bei vykdant pažeidimų kontrolę.

Griežta kontrolė

Dar vienas dalykas, kuo remiasi šveicarai, įrengdami vienokias ar kitokias inžinierines priemones keliuose, – mokslininkų išvados. "Nė vienas su eismo saugumu susijęs sprendimas nepriimamas vien dėl to, kad kažkam jis atrodo tinkamas. Viskas turi būti moksliškai pagrįsta", – tvirtina V.Pumputis.

Be to, kad visi važinėjantieji Šveicarijos keliais jaučiasi eismo infrastruktūros įsprausti į saugaus greičio rėmus, vykdoma ir aktyvi leistino greičio viršijimo bei kitų pažeidimų kontrolė. Šveicarijoje pavojingu ir šiurkščiu greičio viršijimu laikomas leistino greičio viršijimas daugiau kaip 25 km/val. Dar labiau ši atsakomybė išauga tada, kai greitis viršijimas miestuose ar gyvenvietėse.

Beje, labai įdomus dalykas, kad vaizdo kamerų perduodamą informaciją į eismo valdymo centrus stebi neįgalieji. Taip pasirūpinama jų užimtumu, o kartu jie atlieka ir visuomenei naudingą darbą.

"Šveicarijos keliuose itin daug greičio fiksavimo matuoklių ir vaizdo kamerų, kurios stebi eismą. Beje, labai įdomus dalykas, kad vaizdo kamerų perduodamą informaciją į eismo valdymo centrus stebi neįgalieji. Taip pasirūpinama jų užimtumu, o kartu jie atlieka ir visuomenei naudingą darbą", – pastebėjo eismo saugumo specialistas.

Be to, jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje tam, jog įrodytum vairuotojo padarytą eismo taisyklių pažeidimą, pavyzdžiui, chuliganišką ir pavojingą vairavimą, policijai turi pateikti vaizdo medžiagą su užfiksuotu pažeidimu. Šveicarijoje pakanka tik pranešimo apie tai. "Policijos pareigūnai patikrina aplinkybes – ar nurodytas galbūt pažeidimą padaręs automobilis galėjo būti nurodytoje vietoje, o kai eismas fiksuojamas kone visur, tai padaryti labai lengva. Taigi prasižengusiam vairuotojui atsakomybės išvengti nepavyksta", – kalbėjo pašnekovas.

Beje, nereikėtų stebėtis ir užsieniečiams, kurie išvykdami iš šios šalies pasienyje sulaukia policijos pareigūnų raginimo susimokėti baudas – pažeidimas gali būti užfiksuotas eismo valdymo centre, o duomenys perduoti policijos pareigūnams.

Lenktynės ne gatvėse

Šveicarija yra šalis, kurioje registruojama labai daug galingų automobilių, tačiau visi jie, važiuodami šalies keliais, stengiasi neviršyti greičio. Kodėl? Atsakymas paparastas – visi tokių automobilių savininkai turi galimybę išbandyti savo galimybių ribas uždarose trasose, kurių ne viena yra įrengta Šveicarijoje, taip pat vairuotojas gali per kelias valandas pasiekti ir kaimyninėje Vokietijoje įrengtas tokias pasivažinėjimo erdves.

Kokia situacija Lietuvoje? Vienintelė lenktynių trasa Lietuvoje – Nemuno žiedas niekaip nesulaukia valdžios dėmesio, kad būtų renovuotas. Tiesa, nedideli trasos tvarkymo darbai šiemet vyksta. Apie tai jums papasakosime jau artimiausiuose "Ratų" numeriuose, tačiau, lyginant visas tris Baltijos šalis, Lietuva šiuo požiūriu yra skurdžiausia. Latviai ne taip seniai baigė remontą Bikerniekuose, o estai šalia vasaros kurorto Pernu mieste turi bene geriausiai įrengtą žiedą.

Žinoma, Lietuvoje veikia keli vairuotojų profesinio rengimo ir kvalifikacijos kėlimo centrai, kuriuose taip pat galima išbandyti automobilio galimybių ribas, tačiau jie vis dėlto yra skirti rengti profesionalus vairuotojus, o ne mėgėjams pasivažinėti. Tokios trasos turėtų būti lengvai prieinamos visiems vairuotojams, kad nuvažiavę kelis ratus uždaroje trasoje nuleistų garą ir viešojo naudojimo keliuose nerengtų gatvių lenktynių. Vis dėlto, nepaisant to, kad oficialūs Lietuvos automobilių ir Lietuvos motociklų federacijos atstovai mina valdžios institucijų slenksčius, net ir vienintelei trasai Lietuvoje papildomų eurų atseikėjama labai nenoriai.

Vairuotojų rengimas

Dar viena sritis, kuri galėtų tapti pavyzdžiu Lietuvai, – vairuotojų rengimas. Dabar Lietuvoje galioja tvarka, kai vairavimo egzaminą išlaikęs naujasis vairuotojas gauna laikinąjį, dvejus metus galiojantį pažymėjimą ir, jei nepadaro jokių rimtų KET pažeidimų, po dvejų metų gali jį pasikeisti į galiojantį dešimtmetį.

"Šveicarijoje vairuotojo pažymėjimą gavęs asmuo dar turi gilinti vairavimo žinias – tiek teorines, tiek praktines ir po poros metų  vėl patikrinamas, kiek jo, kaip vairuotojo, sugebėjimai pagerėjo", – pasakoja V.Pumputis. Tokia sistema Šveicarijoje egzistuoja dėl elementarių priežasčių – nemažą dalį šalies užima kalnai, tad sugebėti tinkamai valdyti automobilį čia labai svarbu, nes elementariausia klaida riedant vienu iš Šveicarijoje esančių serpantinų gali baigtis labai liūdnai.

"Taigi Šveicarijos pasiekimai atrodo visiškai lengvai paaiškinami, kai išsiaiškini, kokias priemones pasitelkus, jie pasiekti. Viskas pasiekta diegiant, kaip mėgstama sakyti, kompleksinį priemonių paketą. Pirmiausia tai eismo infrastruktūra, kuri vairuotoju neleidžia peržengti ribų. Antra – kontrolė. Vairuotojas supranta, kad jo padarytas pažeidimas gali būti užfiksuotas, o tuomet jis neišvengs atsakomybės ir, žinoma, jaunų vairuotojų rengimas", – svarbiausius veiksnius, pagerinusius ir taip neblogą Šveicarijos eismo saugumo situaciją, vardijo V.Pumputis.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Nieko

nes nesimokome, o vykdome globalistų nurodymus

jo

Nelyginti piršto su...

SUSIJUSIOS NAUJIENOS