Sekmadienį, sausio 17 d., Krašto apsaugos savanorių pajėgos tradiciniais renginiais minės 19-ąsias įkūrimo metines.

Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, įvyks iškilminga Savanorių pajėgų vėliavų būrių rikiuotė. Dalyvauti renginyje kviečiami oficialūs valstybės vadovai, Lietuvos kariuomenės vadovybė, visuomeninių ir pilietinių organizacijų ir asociacijų atstovai bei kiti garbingi svečiai.

Pagal jau susiklosčiusią tradiciją iškilmingos rikiuotės metu krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė geriausios Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopos vadu įteiks pereinamąjį apdovanojimą - atkurtą istorinį XIV amžiaus kalaviją.

1991-ųjų metų sausio 17 dieną, po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos vyriausybę, Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo. Tarnybos įkūrimas įteisino savanorių veiklą ir į valstybės gynimą oficialiai įtraukė visuomenę, kuri teisėtai galėjo ginti savo beatsikuriančią valstybę.

Juridiškai legalizuotos jau veikiančios savanorių formuotės, pradėjusios kurtis 1990 metais. SKAT buvo sudarytos prielaidos paskirti vadovybę, formuoti dalinius. Anot KASP vado pulkininko Antano Plieskio, daugelis iš anuometinių savanorių suvokė, kad stodami į laisvės gynėjų gretas, jie rizikuoja net savo gyvybe, nes jeigu būtų nugalėjęs komunistinis režimas, laisvės gynėjų būtų laukęs tragiškas likimas. Nepaisant to, savanoriai ėjo ginti Tėvynės ir laisvės drąsiai, nebijodami paaukoti net savo gyvybės.

Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba 1998 metais buvo reorganizuota į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP), kurios tapo sudėtine kariuomenės dalimi. 2003 metais KASP integruotos į Sausumos pajėgų sudėtį. Lietuvai tapus NATO nare, pasikeitė KASP užduotys -  nuo teritorinės gynybos pereita prie kolektyvinės gynybos, modernaus rezervo struktūros, organizuotos pagal funkcinę paskirtį, galinčią vykdyti plataus spektro užduotis.

2004 metais iš karių savanorių suformuoti vienetai pradėjo dalyvauti tarptautinėse operacijose Balkanų regione. Misiją tarptautinių NATO Kosovo pajėgų (angl. KFOR) sudėtyje iki Lietuvos karių misijos baigimo regione 2009 m. birželį atliko dešimt KASP būrių.

Šiuo metu Afganistane užduotis vykdo dešimtoji Goro provincijos atkūrimo grupės karių pamaina suformuota KASP Dainavos apygardos 1-iosios rinktinės karių pagrindu, misiją Afganistane perėmusi pernai lapkričio mėnesį.

Nuo 2003 metų iš viso apie 800 Savanorių pajėgų karių dalyvavo tarptautinėse operacijose Kosove, Irake ir Afganistane.

Dabar Krašto apsaugos savanorių pajėgas sudaro penkios rinktinės, apimančias visą Lietuvos teritoriją, ir LDK Butigeidžio dragūnų mokomasis batalionas. Pajėgose tarnauja daugiau nei 4700 karių savanorių ir apie 650 profesinės karo tarnybos karių. Šiuo metu Savanorių pajėgose suformuoti ir kartu su kariuomenės reguliariaisiais vienetais bei tarnybomis rengiamos keturios specializuotosios kuopos: Civilių ir karių bendradarbiavimo, Perkėlų,  Specialiųjų operacijų pajėgų ir Medicinos kuopos.

Pagrindinis Savanorių pajėgų uždavinys - rengti karius savanorius siekiant vystyti ir išlaikyti parengtus, perdislokuojamus, nustatytą laiką nustatytoje vietovėje išlaikomus pajėgumus, gebančius savarankiškai (naudojant mažų padalinių taktiką), Lietuvos kariuomenės ar sąjungininkų sudėtyje, užtikrinti nacionalinių poreikių ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.

Dabartinis Savanorių pajėgų tikslas - ugdyti naują savanorių kartą, kurti modernias, gerai aprūpintas aktyviojo rezervo pajėgas, gebančias vykdyti užduotis tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.