Lietuvių pasyvumas kelia nerimą | KaunoDiena.lt

LIETUVIŲ PASYVUMAS KELIA NERIMĄ

Didžiosios Britanijos instituto „Legatum Institute“ ilgalaikiais stebėjimais, socialumo lygis Lietuvoje kelia nerimą ir yra mažiausias Baltijos šalyse.

Apžvelgdamas naujausius 2017 metų duomenis, psichiatras Linas Slušnys instituto matuojamo socialinio kapitalo subindekso reikšmę Lietuvoje vadina nedžiuginančia.

Pagal šią indekso dalį, kuri nusako asmeninių santykių stiprumą, visuomeninius santykius ir visuomenės dalyvavimą valstybės gyvenime, esame 135 vietoje tarp 149 pasaulio šalių. Palyginimui: Latvija yra 105 vietoje, o paprastai šalčiausia ir atšiauriausia tarp Baltijos valstybių laikoma Estija - aukščiausiai, net 60 vietoje.

„Tai rodo, kad turime stengtis išmokti būti aktyvūs ir įsitraukti į mūsų gyvenimą galinčius paveikti procesus, nes pasyvumas gali sukelti neigiamų ilgalaikių pasekmių“, - sako L. Slušnys.

Pasak jo, kad ir kaip žiūrėtume, Lietuvos vertinimuose tokios sritys kaip asmeninė laisvė, sveikata, švietimas, saugumas, verslo aplinka neatrodo taip prastai, kaip socialinis kapitalas.

„Aktyvus dalyvavimas diskutuojant apie būsimus pokyčius, bendruomenei ar šaliai didina pasitikėjimą, bendruomeniškumo jausmą, nuolat jausti „pulsą“ ir taip apsaugo nuo netikėtumų, kurie ne visuomet džiugina“, - sako specialistas.

Tai rodo, kad turime stengtis išmokti būti aktyvūs ir įsitraukti į mūsų gyvenimą galinčius paveikti procesus, nes pasyvumas gali sukelti neigiamų ilgalaikių pasekmių.

Anot jo, būtina išmokti du dalykus: žinoti, kad pokalbis, diskusija ir sprendimo paieška yra toks pat vertingas etapas, kaip ir pats rezultatas. Ir gebėti atsirinkti tuos klausimus, kuriais nuomonę pareikšti iš tiesų svarbu ir būtina, nuo tų klausimų, kuriuos spręsti patikime kitiems.

Psichiatro L. Slušnio teigimu, galimybių pareikšti savo nuomonę, dalyvauti viešose diskusijose ar įvairių projektų aptarimuose dabar yra daugiau nei bet kada anksčiau, tačiau savo socialumą kol kas pervertiname.

Poreikis aktyviai dalyvauti dažnai kyla, kai jau yra parengtas projektas ar konkretus siūlymas, o norinčių įsitraukti į procesą nuo pat pradžių yra labai nedaug. Tai rodo, kad pasitarimų bei interesų derinimo etapą ne tik viešųjų reikalų atveju, bet ir savo asmeniniame ar profesiniame gyvenime esame linkę nuvertinti ar net laikyti laiko švaistymu.

„Gyvename tokiu laiku, kai informacijos daugybė, o dalį funkcijų ir sprendimų esame tiesiog delegavę kitiems - politikams, pareigūnams, įvairioms tarnyboms. Ir kai jos kviečia tartis, diskutuoti, ieškoti bendro sprendimo, kai kam kyla klausimas - kodėl turėčiau. Tačiau, jei taip pagalvojate, turite susitaikyti su mintimi, kad beveik nėra galimybių, jog kažkas išpildys jūsų neišsakytus lūkesčius. Tai galioja visada, taip pat ir kalbant apie asmeninius santykius“, - aiškino psichiatras.

Nenorą tartis, įsiklausyti ir ieškoti bendrų sprendimų L. Slušnys sieja su suvokimu, kad tai kainuos laiko ir pastangų.

„Apklausų duomenimis, ES projektų viešuosiuose aptarimuose norėtų dalyvauti 55 proc. šalies gyventojų, tačiau realiai dalyvauja vos 10 proc. Šis skirtumas atsiranda dėl to, kad vien norėti dalyvauti nepakanka - realus dalyvavimas reiškia, kad tam teks skirti laiko, gilintis į klausimą, gal net vieną kitą raštą parašyti. Bet tai normalu, kitaip nebūna ne tik demokratinėse šalyse, bet ir šeimose, darbovietėse. Arba sprendžiame patys, arba kažkas nusprendžia už mus“, - įsitikinęs L. Slušnys.

Nenoras įsitraukti į procesą, bet aktyvi kritika rezultato atžvilgiu, psichiatro nuomone - pats nekonstruktyviausias elgesys, nes tai tik išventiliuoja emocijas, tačiau realios vertės neturi.

Rašyti komentarą
Komentarai (6)

tiesa

teisybes vietoj isaugo didelis organas o ji tresti nera noro ir jegu

Kad kuo toliau

tuo labjau nieko nesinori. Pasižiūrėjus ką pridirbo nuo 2000-ūjų metų buve valdžios, kaip krečia cirkus kepenai, maldeikienės, garbinami niekšai, ar kaip atvirai dar išlikę grobuonys ruošiasi naikinti aplinką, tradicines, etnografines vertybes ir lietuvių gyvenimus, APIMA VISIŠKAS BEJĖGIŠKUMO JAUSMAS - EITI KUR AKYS MATO.

DĖL SNORO AFEROS

D.GRYBĘ - MAGNOLIJĄ Į KALĖJIMĄ!
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS