NATO oro policijos naikintuvai lydėjo Rusijos karinius orlaivius | KaunoDiena.lt

NATO ORO POLICIJOS NAIKINTUVAI LYDĖJO RUSIJOS KARINIUS ORLAIVIUS

  • 1

Per praėjusią savaitę Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai devynis kartus kilo atpažinti ir palydėti virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, gegužės 16 dieną NATO naikintuvai atpažino Rusijos karinius orlaivius „Il-20“ ir „AN-26“, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos į Karaliaučių. „Il-20“ skrido be atsakiklio, su skrydžio planu, radijo ryšį palaikė, „AN-26“ skrido su atsakikliu bei su skrydžio planu, taip pat palaikė radijo ryšį.

Gegužės 17 dieną naikintuvai kilo identifikuoti ir palydėti Rusijos karinio orlaivio „IL-20“ ir dviejų naikintuvų „Su-27“. „Il-20“ skrido iš Rusijos žemyninės dalies į Karaliaučiaus sritį pagal planą, su įjungtu radijo atsakikliu, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė. „Su-27“ skrido pasitikti „Il-20“ ir grįžo į Karaliaučių. Abu „Su-27“ skrido be skrydžio plano, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio nepalaikė.

Gegužės 18 dieną NATO oro policijos funkcijas vykdantys naikintuvai du kartus kilo identifikuoti ir palydėti Rusijos karinių orlaivių. Pirmą kartą lydėtas lėktuvas „Il-22“, skridęs iš Karaliaučiaus į Rusiją su skrydžio planu, atsakikliu, palaikęs radijo ryšį, bei keturi „Su-27“ lėktuvai, kurių du kilo ir leidosi Karaliaučiuje, o kiti du – Rusijoje, abiem atvejais be skrydžio plano, radijo ryšio nepalaikė, be atsakiklio. Antrą kartą du „Su-24“ kilo ir leidosi Karaliaučiuje, bet skrido tarptautine oro erdve. Orlaiviai skrido be skrydžio plano, be atsakiklio ir ryšio su skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Gegužės 19 dieną naikintuvai kilo tris kartus. Pirmą kartą „Il-20“ be skrydžio plano, atsakiklio ir be radijo ryšio skrido Karaliaučiuje. Antrą kartą iš Rusijos į Karaliaučių skrido „Il-18“, kuris buvo su skrydžio planu, atsakikliu ir radijo ryšį palaikė, „Tu-134“, skridęs be skrydžio plano, su atsakikliu ir palaikydamas radijo ryšį, ir „Il-76“, kuris skrido su skrydžio planu, su atsakikliu ir radijo ryšiu. Trečią kartą „Il-18“ iš Karaliaučiaus į Rusiją skrido su skrydžio planu, su atsakikliu ir radijo ryšiu.

Gegužės 20 dieną NATO naikintuvai atpažino „IL-20“ ir „AN-26“. „Il-20“ skrido iš Karaliaučiaus į Rusijos žemyninę dalį be radiolokacinio atsakiklio su skrydžio planu, radijo ryšį palaikė. „An-26“ buvo atpažintas skrendant iš Rusijos žemyninės dalies į Karaliaučių su įjungtu radiolokacininu atsakikliu, skrydžiu planu, radijo ryšį palaikė.

Gegužės 21 dieną NATO oro policijos funkcijas vykdantys naikintuvai kilo identifikuoti ir palydėti Rusijos karinio orlaivio „IL-38“, skridusio tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Karaliaučių. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, su skrydžio planu, radijo ryšį palaikė.

Šiuo metu oro policijos misiją iš Šiaulių vykdo Portugalijos kontingentas su naikintuvais „F-16“. Iš Estijos Baltijos šalių oro policijos misiją vykdo Didžioji Britanija su naikintuvais „Eurofighter Typhoon“.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Kęstas Br.

Kokios svarbiausios Lietuvos gynybos problemos? Baltijos jūra yra sekli, todėl dideli lėktuvnešiai negali atplaukti. O Kaliningrado priešlėktuvinės pajėgos yra tokios masyvios, kad atskrendančių iš toliau lėktuvų nepraleidžia. Be lėktuvų priedangos karas gaunasi liūdnas, kaip pas gruzinų Saakašvilį (iš nusivylimo suvalgė kaklaraištį). Bet keisto optimizmo mums nestinga. Pirmuosius šauktinius į atsargą išlydėjusi D. Grybauskaitė sako, kad dabar ir priešas žino, kad čia geriau neiti. Kuo paaiškinti tokią strategiją? Šauktiniai kibirais išsems Baltijos dugną ir atvers kelią lėktuvnešiams? Kokios dar pasakos kuriamos Lietuvos vadovų susibūrimuose? Kam jūs švaistote mūsų mokesčių pinigus ir mūsų jaunas dieneles? Ar jau visa vadovybė pasiruošė lengvai užraitomomis kelnėmis, kad bristi per upelį į kaimyninius kraštus? (mokslas-studijos-ekonomika)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS