Patyčios nesiliauja: labiausiai skriaudžiami apkūnūs, nepasiturintys ir LGBT mokiniai | KaunoDiena.lt

PATYČIOS NESILIAUJA: LABIAUSIAI SKRIAUDŽIAMI APKŪNŪS, NEPASITURINTYS IR LGBT MOKINIAI

Lietuva pagal patyčių mastą mokyklose išlieka lyderiaujanti tarp 42 šalių, kurios kas ketverius metus atliekamame tyrime lyginamos nuo 1994 metų. Labiausiai tyčiojamasi iš antsvorio turinčių vaikų, antroje vietoje - nepasiturinčių šeimų vaikai, kurie patiria mokymosi sunkumų, bei homofobines ir transfobines patyčias patiriantys LGBT jaunuoliai.

Trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pristatydamas tyrimą, atliktą pagal projektą „Kova su homofobinėmis ir transfobinėmis patyčiomis mokyklose - HOMBAT“, „Diversity Development Group“ vadovas dr. Karolis Žibas atkreipė dėmesį, kad net 42 proc. antsvorio turinčių vaikų patiria patyčias.

Tyrimo duomenimis, dėl seksualinės orientacijos mokyklose tyčiojamasi rečiau, tačiau pernai atlikta LGBT mokinių apklausa atskleidė, kad net 90 proc. LGBT moksleivių, baigę mokyklą, svarsto galimybę emigruoti į užsienį.

Daugiau kaip pusė LGBT jaunuolių Lietuvos mokyklose jaučiasi nesaugiai dėl savo seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, vos 5 proc. jų mokymosi aplinkoje niekada nesusidūrė su homofobine, bifobine ar transfobine neapykantos kalba.

Ketvirtadalis mokytojų, kurie dalyvavo mūsų apklausoje, teigė, kad homofobinės patyčios egzistuoja, ir jie jas mato.

„Ketvirtadalis mokytojų, kurie dalyvavo mūsų apklausoje, teigė, kad homofobinės patyčios egzistuoja, ir jie jas mato. Tačiau tradiciniam berniuko ar mergaitės įvaizdžio neatitinkančių vaikų patyčios dar neatpažįstamos“, - komentavo dr. K. Žibas.

Kalbant apie Lietuvą, mokytojų, kurie mato homofobines patyčias, yra vos trečdalis. Tai, dr. K. Žibo nuomone, problema, mat homofobinės patyčios „nurašomos“ kitokiai nuomonei.

„Mes labai aiškiai pamatėme mokymų poreikį ir kokios patyčių mažinimo priemonės konkrečiai veiktų. Turime ir instrumentą - 2017 metais Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pateiktas rekomendacines gaires, kaip kovoti su patyčiomis mokyklose. Yra lytiškumo ugdymo programa, bet jos turinys nelabai atitinka šiuolaikinės visuomenės įvairovės charakteristikas“, - konstatavo dr. K. Žibas.

Kaip pabrėžė tyrėjas, tradicinių įvaizdžių neatitinkantys ir į socialines paraštes patenkantys vaikai ne tik rizikuoja blogesniais ugdymo rodikliais - mokyklose lūžta gyvenimai.

Spaudos konferenciją „Kaip kurti saugią aplinką mokykloje?“ Seime inicijavusi parlamentarė Aušrinė Armonaitė patyčias vadino ypatingos svarbos problema, su kuria teks dorotis atkakliai ir daug metų.

„Akivaizdu, kad geroje mokykloje ne tik geri moksleivių pasiekimai, gerai išlaikomi egzaminai ar gerai parašomi kontroliniai, bet ir moksleiviai gerai jaučiasi, gali būti savimi, save atskleisti. 2016 metais atliktų tyrimų duomenimis, net apie trečdalį visų mokinių mokyklose jaučiasi vieniši, nepritampa, jaučiasi ne savo vietoje. Dar skaudesnė statistika, kad pernai, LGBT atliktos apklausos duomenimis, net 90 proc. moksleivių, baigę mokyklą, norėtų emigruoti, nes negalėtų saugiai gyventi Lietuvoje“, - pabrėžė Seimo narė.

A. Armonaitės įsitikinimu, visų pirma, reikia įsisąmoninti, kad patyčios - ne tik ŠMM darbas, čia daug gali nuveikti savivalda, kuri skiria mokyklų vadovus, ir pačios mokyklų bendruomenės.

„Mano žiniomis, ne visos savivaldybės iš mokyklų vadovų reikalauja vykdyti patyčių prevencijos programas, kurios pagal dabartinę tvarką privalomos. Dar blogiau nuvykus į mokyklą išgirsti, kad „patyčių mūsų mokykloje nėra“. Tuomet supranti, kad problema mokykloje nematoma, kaip santvarkoje, kurioje buvo gyvenama prieš 28 metus“, - lygino A. Armonaitė.

Parlamentarės nuomone, mokyklose visa bendruomenė nuo direktoriaus iki valytojos turi būti apmokyta, kaip atpažinti patyčias, savižudybės riziką, ir žinotų, ką daryti tokiais atvejais, kaip konkrečiai stabdyti patyčias, kad kiekvienas vaikas, kad ir koks būtų, mokykloje jaustųsi saugus.

Spaudos konferencijoje pristatytas tyrimas, atliktas pagal projektą „Kova su homofobinėmis ir transfobinėmis patyčiomis mokyklose - HOMBAT“ vyko ir Graikijoje bei Kipre. Pasak dr. K. Žibo, šios šalys pasirinktos kaip pasižyminčios stipriomis homofobinėmis nuostatomis.

Psichologė, savanorių mokytoja Jurgita Smiltė Jasiulionė priminė, kad Lietuva yra tarp šalių, kur 11-15 metų mokiniai patiria daugiausia patyčių ir patys tyčiojasi iš kitų.

„Patyčias nuolat patiria apie trečdalį mokinių. Nuo 1994 metų stebime pozityvią patyčių mažėjimo tendenciją, bet iš 42 šalių, kuriose kas ketveri metai atliekami patyčių mokyklose tyrimai, išliekame tarp tų, kur vaikai labiausiai tyčiojasi iš kitų ir patiria patyčių“, - sakė „Vaikų linijos“ psichologė.

Kaip parodė šios organizacijos užsakymu „Spinter tyrimų“ 2017 metais atlikta apklausa, net 85 proc. Lietuvos gyventojų patyčias mato kaip labai didelę problemą. Mokyklų gebėjimas tvarkytis su ja vertintas vidutiniškai, skalėje nuo 1 iki 10 - šešetui.

„Vaikų linija“ kasmet sulaukia 2000-3000 vaikų skambučių dėl patyčių, kurios yra žalojanti patirtis, viena iš smurto formų. Tai labai girdime iš vaikų. Vaikams ne tik skaudu, bet ir reikia pagalbos. Jie pasakoja daugybę situacijų, kaip dalis patyčių formų mokyklose ignoruojamos. Į muštynes paprastai reaguojama, o į žodinį smurtą - nebūtinai. Mokiniai neretai sulaukia mokytojų pastabų, neva patyčios nieko tokio, jei esi netradicinės seksualinės orientacijos ar storas. Tada vaikai atsiduria labai sudėtingoje situacijoje - kreipiasi pagalbos, bet sulaukia ne palaikymo, o „patarimų“ pasikeisti, stengtis labiau pritapti ir pan.“, - dalijosi „Vaikų linijos“ psichologė.

Pasak J. S. Jasiulionės, yra daug vaikų, kurie nesulaukia pagalbos ypač jautriose situacijose. „Tam tikros patyčių formos ignoruojamos dėl suaugusiųjų nežinojimo, kaip elgtis. Antra problema - nesuvokimas, kad niekas iš nieko negali tyčiotis, nepriklausomai nuo priežasties. Visos patyčios privalo būti stabdomos“, - pabrėžė psichologė.

Rašyti komentarą
Komentarai (9)

Patyrusi patyčias

Iš kur vaikai išmoksta visko, - vaikščioti, kalbėti, o kai kurie ir keiktis, tyčiotis, nepagarbos - iš suaugusiųjų! Auklėti reikia aplinkinius, kurie nemoka tinkamai elgtis!

Anonimas

Mokiniai žino, kas jie (LGBT ar ne) ??? Vaikų dėmesys iš visų jėgų atitraukiamas nuo mokslo, nuo studijoms ir gyvenimui reikalingų žinių ir įgūdžių siekimo, ir prievarta kreipiamas tik į šią vieną sritį? Ar ne todėl taip katastrofiškai krinta jaunimo išsilavinimo lygis?

Žilvytis

Nauja sąvoka atsirado,seksualinė orentacija,tai iškrypimas ir liga jei nesiorentuoja kas jis ir su kuo ir kaip daugintis turi..ir dar irodinėja kad iškrypimas normalu..gyvūnai geriau orentuojasi su kuo ir kaip..
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS