Poilsio namų nuoma – strateginės įmonės biznis? | KaunoDiena.lt

POILSIO NAMŲ NUOMA – STRATEGINĖS ĮMONĖS BIZNIS?

"Lietuvos geležinkeliai" neskuba atsikratyti su strateginės šalies bendrovės veikla nieko bendra neturinčių veiklų. Privačių skelbimų portaluose sukasi akį rėžiantys skelbimai – poilsiautojams siūloma apsistoti Giruliuose esančioje poilsio bazėje, nutylint, jog tai – vis dar valstybinės įmonės statinių kompleksas, kurį "Lietuvos geležinkeliai" žadėjo parduoti dar prieš metus.

Už eurus – į geležinkelininkų lovą

Internete skelbiama, jog Girulių mokymo, reabilitacijos ir poilsio bazė nuomojama tiek sezono, tiek ne sezono metu.

Skelbime nurodyta, jog nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. didelius apartamentus su virtuve galima išsinuomoti už 86 eurus, mažesnius – už 74 eurus, o standartinius kambarius – nuo 51 euro.

Be to, siūloma rinktis ir naujos statybos namelius, kurio paros nuomos kaina siekia 55 eurus.

Ne sezono metu didelių ir mažesnių apartamentų kaina siekia 61 eurą.

Standartinių kambarių – nuo 45 iki 48 eurų, namelių kaina lieka tokia pati – 55 eurai.

Konferencijų salės nuomos kaina – 98, posėdžių salės nuomos – 70 eurų.

Tiesa, pačios įmonės "Lietuvos geležinkeliai" tinklalapyje galima rasti ir kur kas pigesnio poilsio, skirto geležinkelininkams, pasiūlymų.

Naktis nameliuose su bendra virtuve ir tualetu tekainuoja nuo 10 iki 15 eurų.

Prie jūros – milžiniškas turtas

Giruliuose įsikūrusi geležinkelininkų poilsinė registruota trimis adresais, užima didžiulį valstybinės žemės sklypą, aptvertą tvora.

Poilsinę ir žiemą saugo algą gaunantis sargas, jos priežiūra užsiima Girulių mokymo, reabilitacijos ir poilsio bazės viršininkė.

Geležinkelininkų poilsio bazę iš viso sudaro 38 statiniai, kurių bendras plotas siekia beveik 4 tūkst. kv. m.

Išlaikymui – milijonai

Kokią naudą iš tokio "strateginio" objekto prie jūros gauna valstybinė įmonė? Aiškėja, jog vien nuostolius.

Pusė milijono eurų. Tiek keleivių ir krovinių pervežimu turinčiai užsiimti įmonei per metus atsieina poilsio bazių išlaikymas.

Be Giruliuose esančio objekto, dar vienas poilsiui skirtas kompleksas įsikūręs Ignalinoje.

O šioje poilsinėje už valstybės pinigus suręsti 43 statiniai, kurių bendras plotas – 2,5 tūkst. kv. m.

Šiuo metu trijuose bazės mūriniuose korpusuose yra 56 kambariai, skirti atvykusiesiems apgyvendinti, o 19-oje medinių namelių gali pailsėti apie 180 žmonių.

"Per metus abiejų poilsio bazių išlaikymo išlaidos užkraudavo apie 0,5 mln. eurų naštą bendrovei, o jose poilsiaudavo vos mažiau nei ketvirtadalis darbuotojų. Jų išlaikymas kasmet reikalavo ir papildomų investicijų", – pranešime tikino "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Strateginės įmonės vadovas pažadą atsikratyti šiais objektais davė dar praėjusių metų pavasarį.

Tačiau panašu, jog žinybinio poilsio atsisakyti visai neskubama.

Vadovams – išskirtiniai apartamentai

"Lietuvos geležinkeliai" skelbia, jog poilsinėmis pasinaudodavo vos ketvirtadalis įmonės darbuotojų.

"Vidutiniškai sezono metu Girulių poilsio bazėse kelialapiai buvo išduodami 1 800 darbuotojų. Papildomai čia poilsiaudavo ir apie 100 gyventojų. Į Ignalinoje įrengtą vasaros stovyklos bazę atvykdavo šiek tiek daugiau nei 800 darbuotojų vaikų ar anūkų. Taip pat buvo priimama apie 100 vaikų, nesusijusių su įmonių grupe", – rašoma įmonės pranešime.

Giruliuose įkurtoje poilsinėje prieš kurį laiką įrengti ir aukštesnio lygio kelialapių prašantiems darbuotojams skirti uždari apartamentai.

Jie turėjo būti skirti bendrovės vadovybės ar aukšto lygio svečių poilsiui.

Ignalinoje įsikūrusioje vasaros stovykloje renginių metu taip pat veikdavo vadovams ir jų svečiams skirtos atskiros erdvės.

"Lietuvos geležinkeliai" akcentavo, jog panašių privilegijų į lygias galimybes ir darbuotojų motyvacijos stiprinimą orientuotoje įmonių grupėje neliks.

Jas esą keis papildomos į darbuotojų sveikatą ir gerovę orientuotos priemonės.

Ruošiasi pardavimui

Statinius ir inventorių geležinkelininkai vis dar žada parduoti viešų aukcionų metu. Beje, žemės plotai čia buvo nuomojami iš valstybės.

Dienraščiui pasiteiravus, ką kone per metus nuveikė strateginė šalies bendrovė pažadams ištesėti, įmonės Korporatyvinės komunikacijos vadovas Tomas Digaitis aiškino, jog procesas vyksta.

"Lietuvos geležinkeliuose" siekiame turtą valdyti efektyviai, tad atsisakome tiesiogiai nesusijusių veiklų. Tarkime, pastatų priežiūros ir valymo paslaugas praėjusiais metais įsigijome rinkoje ir skaičiuojame, jog tai leis sutaupyti po 3 milijonus eurų kasmet. Giruliuose esantis kompleksas dirba nuostolingai ir taip pat nėra niekaip susijęs su mūsų tiesiogine veikla, tad – kaip jau esame minėję – jis bus parduodamas. Taip pat ir kompleksas Ignalinoje. Šiuo metu ruošiami abiejų objektų pardavimui reikalingi dokumentai", – situaciją komentavo T.Digaitis.

Giruliuose esantis kompleksas dirba nuostolingai ir taip pat nėra niekaip susijęs su mūsų tiesiogine veikla, tad – kaip jau esame minėję – jis bus parduodamas.

Juodkrantėje – bazių gausa

Pati Valstybės kontrolė, kuri ne vienerius metus ragina valstybės valdomas įmones ir įstaigas atsisakyti daugybės poilsinių, kurių ne vieno audito metu buvo aptikta įvairiausiuose šalies rajonuose, savosios poilsio ir mokymo bazės Giruliuose jau atsisakė.

Už šį kompleksą tikimasi gauti apie 600 tūkst. eurų.

Paaiškėjus skandalingiems faktams apie tai, kaip buvo tvarkomasi su buvusios valstybinės įmonės "Automagistralė" turtu, kuri šiuo metu reorganizuota į valstybės valdomą bendrovę "Kelių priežiūra", paaiškėjo, jog Juodkrantėje esantys kelininkų poilsio namai bus parduodami.

Tiesa, internete ieškantieji pigesnio poilsio prie jūros vis dar gali rasti aktyvių skelbimų, nurodančių, jog buvusiuose kelininkų poilsio namuose vasarą galima pailsėti sumokant nuo 30 iki 60 eurų.

Šalia šio valstybininkų privilegijuoto poilsio objekto Juodkrantėje galima aptikti dar vieną itin keistą trijų aukštų pastatą, primenantį poilsio namus ar sanatoriją, tačiau oficialiai vadinamą laboratorija.

Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorija žiemą tūno tamsoje. Panašu, jog čia žiemą nėra nė gyvos dvasios.

Miško gatvėje esantis pastatas oficialiai esą yra skirtas ornitologams, paukščių žiedavimui ir aplinkos laboratoriniams tyrimams.

Tačiau ir šio objekto nuorodas galima aptikti nakvynę prie jūros siūlančiuose tinklalapiuose.

Kyla klausimas, kiek tikrųjų ornitologų vasarą suguža į šį objektą ir ar jie visi tikrai užsiima tik aplinkos tyrimais?

Seimo poilsinė – parduota

Valstybės įmonės Turto bankas Valstybės nekilnojamojo turto strategijos departamento laikinasis vadovas Algirdas Stumbrys tikino, jog reorganizuotos įmonės "Automagistralė" poilsinė ruošiama pardavimui.

"Šiuo metu 119 kv. m ploto įmonės "Kelių priežiūra" poilsinė yra valdoma Turto banko. Jis šio turto patikėtiniu tapo birželio 18 d. Objektas veikiausiai bus įtrauktas į parduodamų objektų sąrašą, nes mažai tikėtina, jog kuriai nors biudžetinei įstaigai gali prireikti šio turto savo funkcijų vykdymui. Bus siekiama jį realizuoti viešojo aukciono būdu. Pirmiausia turtas bus įvertintas, tai turės padaryti nepriklausomas vertintojas", – teigė A.Stumbrys.

Turto bankas skaičiuoja, jog 2018 m. buvo rekordiniai.

"Pernai ir užpernai sudaryti rekordiniai sąrašai objektų, kuriuos ketinama parduoti. Vienu metu į sąrašus buvo įtraukiama per 570 tokių vienetų. Šiuo metu Vyriausybė svarsto per 300 objektų sąrašą. Valstybė tikrai atlieka inventorizavimą, tik ne visi turtai yra itin brangūs. Todėl, kad šis turtas labai įvairus – tai ir nameliai pamiškėse, garažai ar kiti statiniai. Neseniai Turto bankui perduota likviduojamo Edukologijos universiteto poilsinė Palangoje. Ji bus įtraukta į parduodamų objektų sąrašą", – tikino A.Stumbrys.

Universitetas poilsinę turėjo prie pat Rąžės upės, J.Basanavičiaus gatvės 18 numeriu pažymėtame pastate. Iš viso jame yra 436 kv. m.

Žvejų gatvėje Turto bankui perduota ir reorganizuotos Kretingos miškų urėdijos poilsio ir mokymo bazė.

Pernai rudenį Palangoje buvo parduota Seimui priklausiusi poilsinė "Viešnagė" J.Simpsono gatvėje.

Nuoma – nedraudžiama veikla

Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius pažymėjo, jog valstybės valdomos įmonės, biudžetinės įstaigos ne vienerius metus raginamos atsisakyti to turto, kuris nėra būtinas tiesioginėms funkcijoms vykdyti.

"Kalbant apie uždarąsias akcines ar akcines bendroves, kurios taip pat gali būti valdomos valstybės, jos pačios turi spręsti, ką daryti su tuo turtu. Valstybės įmonių valdomas turtas yra valstybės turtas, o, pavyzdžiui, "Lietuvos geležinkelių" turtas yra įmonės turtas. Jei įmonei nėra draudžiama verstis komercinėmis paslaugomis, jie tai ir daro", – pabrėžė J.Lukošius.

Tačiau ar poilsiautojų aprūpinimas gyvenamuoju plotu tikrai yra ta veikla, kuria turėtų verstis "Lietuvos geležinkeliai"?

"Teisės aktai to nedraudžia, tačiau valstybei turi būti svarbu aiškiai žinoti, kokiai veiklai ji turi vieną ar kitą įmonę. Kokius tikslus pildo tokia įmonė? Jei tokios įmonės akcininkas, o tai yra valstybė, aiškiai pasakytų, jog kokių nors patalpų nuoma nėra tokios įmonės pagrindinė veikla, klausimų niekam neturėtų kilti. Statinių, kurie yra Giruliuose, nuomą priskirti prie pagrindinių įmonės funkcijų būtų labai sudėtinga", – pastebėjo J.Lukošius.

Teikia abejotinas paslaugas

Valstybės kontrolė aiškinosi, ar valstybės, savivaldybių valdomose įmonėse tinkamai tvarkomasi su nekilnojamuoju turtu ir kokio jo yra, ar visos paslaugos, kurios yra teikiamos, tikrai yra būtinos?

Kažin ar tokios paslaugos duoda pelno?

"Mes įsitikinę, jog daugeliu atvejų, jei privatus sektorius teikia tam tikrą paslaugą ir ją galima gauti rinkoje, daugybės dalykų galima būtų atsisakyti. Mes tai akcentavome ne kartą. Matome, jog savivaldybės vis dar išlaiko tokius objektus, kaip knygynai ar vaistinės, sanatorijos, pramogų įmonės. Reikėtų įvertinti, kokia iš viso to nauda? Kažin ar tokios paslaugos duoda pelno?" – retoriškai klausė Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vadovas.

Valstybės kontrolė, pati atsisakiusi mokymo bazės pajūryje, akcentuoja, jog tokiems poreikiams įmanoma rasti privačių paslaugų teikėjų.

"Kalbant apie abejotinų paslaugų teikimą arba tokioms paslaugoms steigiamas įmones, verta pažymėti, jog tais atvejais, kai akcininkas – valstybė, reiškia, jog tai yra stiprus akcininkas. Jei trūks pinigų, nebus pelno, valstybė duos. Ar taip būtų tvarkomasi privačiame versle? Mes iš auditų matome, jog metų metais teikiamos nuostolingos paslaugos, tačiau metų metais prašoma lėšų nuostoliams padengti", – pažymėjo J.Lukošius.

Turtai – nesuskaičiuojami?

Apie netinkamai valdomą valstybinį ar valstybės steigtų įmonių turtą Valstybės kontrolė ataskaitas skelbė ne kartą. Ar jų kas nors paiso?

"Brandžioje demokratinėje valstybėje Valstybės kontrolės rekomendacija reikštų abiejų šalių sutarimą, kurį privalu įgyvendinti. Mums nėra tas pats, ar paisoma mūsų rekomendacijų. Audituojamasis sutinka ir sudaro veiksmų planą rekomendacijoms įgyvendinti. Ir be sankcijų normalioje demokratijoje rekomendacijas yra būtina įgyvendinti", – akcentavo J.Lukošius.

Valstybės kontrolė suskaičiavo, kad įvairios valstybinės įstaigos, įmonės, institucijos turi 28,1 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, o juos valdo 726 turto valdytojai.

Daugiausia pastatų ir patalpų valdo 556-ios ministerijų valdymo srities įstaigos.

Bendras šio nekilnojamojo turto plotas siekia 10,4 mln. kv. m, likutinė vertė – 3 mlrd. eurų.

Didžiausios vertės – administracinės paskirties, mokslo ir specialiosios paskirties objektai.

2016 m. viso turto išlaikymas Lietuvai kainavo 179,8 mln. eurų.

Skelbiama, kad beveik pusė, 49 proc., valstybinio nekilnojamojo turto portfelio sudaro inžineriniai ir pagalbinio ūkio statiniai. Jų likutinė vertė maža – 6 proc. viso valstybės turto vertės.

Daugiausia inžinerinių statinių valdo "Lietuvos geležinkeliai" (1 637), kurių likutinė vertė nežinoma.

Daugiausia pagalbinio ūkio objektų valdo Turto bankas, kuris juos perėmė valdyti iš kitų institucijų.

GALERIJA

  • Objektai: geležinkelininkų poilsio bazę iš viso sudaro 38 statiniai, kurių bendras plotas siekia beveik 4 tūkst. kvadratinių metrų.
  • Parduos: buvusios įmonės „Automagistralė“ poilsinė Juodkrantėje jau yra perduota Turto bankui.
  • Laboratorija: šis gamtininkų statinys labiau primena poilsio namus nei aplinkos tyrimų laboratoriją, tačiau jos Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejui esą itin reikia ornitologų ir gamtininkų apgyvendinimui.
  • Poilsio namų nuoma – strateginės įmonės biznis?
  • Poilsio namų nuoma – strateginės įmonės biznis?
  • Poilsio namų nuoma – strateginės įmonės biznis?
  • Poilsio namų nuoma – strateginės įmonės biznis?
Rašyti komentarą
Komentarai (10)

tai... ašarai...

pelėsį Lietuvoje paskleidė teismai ir teisiantys sraigės mantijas vilkintys banditai

Senjoras

Pilna Palangoj valdiškų poilsinių, tik jos dabar gudriai pervadintos "mokymo centrais". Ir valstybės kontrolė čia bejėgė. Juk mokytis galima ir pirtelėje ir džakuzyje.

tai ---asara--- tavo pakruumiu bandiugu generolu deka

Lietuva ir buvo supudyta ....tai sitie parumiu ,,,generolai,,, konservatkgbesniku chalujai uz juos uoliai balsavo visus 28 metus , eme is ju ranku ordenus ,medalius, zemes sklypus , trigubas pensijas , ir prie smetonos prisivogtas zemes ir turtus...jie uoliai padejo vygdyt tautos genocida, skatino degradacija, kure banditines kriminalimnes prichvatizatoriu gaujas , draske seimas, voge-pardavinejo vaikus , verte ir skatino savizudybes , tautos evakuacija ....o siuo metu veza xoxolu banderas tokius pacius bandiugas ,ukrainieciu tautos zudikus ir ju palikuonis , vietoj is gimtu namu isvarytu ju rankomis ,savu lietuviu --tautieciu....
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS