Lietuvos įvaizdis formuojamas neracionaliai, tam tikslui skirtos lėšos dažnai naudojamos neefektyviai, teigia Valstybės kontrolė.

Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pažymėjo, kad didelė dalis iš 63 mln. litų, kuriuos per pastaruosius ketverius metus valstybės institucijos išleido priemonėms, jų manymu formuojančioms šalies įvaizdį, nedavė laukto rezultato.

„Yra grėsmė, jog Lietuva gali nespėti panaikinti esamo atsilikimo nuo anksčiau savo įvaizdį pradėjusių formuoti kaimyninių valstybių ir pralaimėti konkurencinę kovą regione investicijų pritraukimo, turizmo ir eksporto skatinimo srityse“, – teigia valstybės kontrolierė.

Auditą atlikusių kontrolierių nuomone, neefektyviai buvo panaudota 800 tūkst. litų, skirtų Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijai sukurti. Ją 2006 m. kūrė konsorciumas, kurį sudarė viešoji įstaiga „Europos namai“, tyrimų centras „Vilmorus“ ir Didžiosios Britanijos strateginių komunikacijų kompanija „Chime Communications plc.“. Vyriausybė iki šiol šios strategijos nepatvirtino, tačiau nesiėmė priemonių, kad strategijos rengėjas projektą pataisytų ir papildytų.

Auditoriai pažymėjo, kad neturint Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos, institucijos organizavo atskirų įvaizdžio formavimo elementų pirkimo konkursus. Pavyzdžiui, Vyriausybės kanceliarija organizavo Lietuvos pristatymo pasaulyje strateginės rinkodaros koncepciją „Lietuva – drąsi šalis“. Ją kūrusiai asmenų darbo grupei, sumokėta 60 tūkst. litų. Koncepcijoje, be kita ko, siūloma pastatyti pasaulinės reikšmės pastatą ir Holivude sukurti filmą apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovas.

Auditorių nuomone, koncepcijos autoriai neįvertino finansinių ir kitų Lietuvos galimybių, projektų realizavimo realumo. Lietuvos prekės ženklo konkursui ir kitiems darbams buvo panaudota 1,14 mln. litų. Šis prekės ženklas oficialiai valstybės mastu nėra patvirtintas, šiuo metu jį savo internetinėse svetainėse naudoja tik kelios valstybinės institucijos. Auditorių nuomone, Lietuvos prekės ženklo ir kitų paslaugų pirkimui panaudotos lėšos neduoda lauktos grąžos, nėra duomenų apie ženklo žinomumą užsienyje ir pasirengimą naudoti mūsų šalyje.

Audito ataskaitoje nurodoma, kad iki šiol nepatvirtinta Lietuvos įvaizdžio strategija, neapibrėžti bendri šalies įvaizdžio formavimo tikslai, neparengtas priemonių planas. Išanalizavę ministerijų veiklą auditoriai priėjo išvadą, kad neaišku pagal kokius kriterijus vienas ar kitas priemones institucijos priskiria įvaizdžio formavimui. Šalyje nėra institucijos, kuri analizuotų informaciją apie įvaizdžio formavimui panaudotas lėšas ir pasiektus rezultatus.

Valstybės kontrolė rekomendavo neskirti valstybės biudžeto lėšų atskiroms Lietuvos įvaizdžio formavimo priemonėms finansuoti, kol nebus suformuluotos Lietuvos įvaizdžio formavimo kryptys ir tikslai, nustatyti prioritetai ir patvirtinta strategija bei jos koordinavimo modelis.